Naujos ir atnaujintos erdvės būti ir patirti, vizualiniai miesto akcentai ir diskusijos apie juos, augantys festivaliai, didelės viltys ateičiai – kokie 2024-ieji buvo Kauno kultūrai? Žemiau rasite keliolika įvykių, kurių pamiršti nebepavyks. Primename ir apie šiemet išleistus „Kauno pilno kultūros“ numerius bei jų temas.
Žinoma, tarp eilučių – ir daugybė kitų akimirkų, ištikusių parodose, koncertų salėse, gatvėse ar kiemuose. Ekskursijų, seansų, susitikimų ir aptarimų metu. Net internete. Tai, ką keliame į feisbuką, kas pažymima kasdieniuose storiuose – pats tikriausias archyvas, kuris galbūt bus įdomus ir ateities kartoms. Kultūra iš tiesu yra apraizgiusi mūsų kasdienybę.
Svarbu paminėti ir paramą bei palaikymą trečius metus aktyvaus karo kamuojamai Ukrainai. Nors didžiosios paramos akcijos pritilo, kasdienis palaikymas tebevyksta, ir kultūros žmonės čia itin aktyvūs. Ypač malonu stebėti Kauno IX forto muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodinę veiklą. Šių įstaigų kolektyvų pristatomuose renginiuose paliečiamos sudėtingos, ne visuomet malonios, bet labai reikalingos temos. Tikimės, kad palaikymas neišblės ir įkvėps kovojančiuosius.
O apžvelgus 2024-uosius mums jau smalsu, ką Kaunui padovanos 2025-ieji. Jau planuojame žurnalo 10-metį, o kol kas išduosime pirmojo metų „Kauno pilno kultūros“ numerio temą – SVEČIUOSE. Kaip jau supratote, transliuosime iš svetainių ir virtuvių. O kaip mieste? M. K. Čiurlionio koncertų centras, Lietuvos aviacijos muziejaus sugrįžtuvės, „Dainos“ kino teatro atidarymas, Nacionalinio architektūros instituto laikinos erdvės – tai kažkada, jei ne kitąmet, tai 2026-aisiais ateisiantys dalykai, bet miestui reikėtų ir netikėtų, dar neanonsuojamų staigmenų. Nepriklausomos galerijos, judėjimai, pareiškimai, kur jūs? Negi išsekote rašydami paraiškas ar komentarus?
SAUSIS
Žurnalo tema – DEBIUTAI. Pasakojome apie naujai iškeptą gidę Karoliną Stažytę, pirmakartę literatūrą, jaunosios kartos aktorių Mantą Bendžių ir kt.
Atsikvėpti ir įsikvėpti pakvietė atnaujinta ir vardą pakeitusi Ąžuolyno biblioteka. Daug vietos skaitytojams ir padirbėti norintiems, įvairios galimybės renginiams – nors visko čia daug ir kasdien, svarbu pabrėžti, kad šiuolaikinė biblioteka išlieka erdve, kurioje tvyro ramybė.
Kauno paveikslų galerijoje sausį paskelbtas „Žmonių muziejaus“ manifestas. Taip pavadintoje parodoje kuratorė Auksė Petrulienė su komanda pasakojo, kodėl reikia išsaugoti pramonės atmintį, ir kaip tai galima padaryti. Vasarą „Žmonių muziejaus“ idėja atgijo „ConTempo“ festivalio metu, kai A. Petrulienė ir jos vyras Darius Petrulis keliems vakarams sugrąžino pasiilgtą unikalųjį „Psilikono teatrą“ ir pasakojo avalynės fabriko istoriją.
VASARIS
Žurnalo tema – KISMAS. Kaip prie naujų pasaulio sąlygų taikosi jo senbuviai – žmonės, renginių operatoriai, pastatai ir įstaigos, ir ar keičiasi, po galais, tas klimatas?
Pagaliau į Kauną atėjo ir šiuolaikinė „vasara“ – pirmąkart mūsų mieste buvo parodyta opera „Saulė ir jūra“, kurios autorės Lina Lapelytė, Rugilė Barzdžiukaitė ir Vaiva Grainytė juk visos kaunietės. 2019 m. prestižiniu „Auksiniu liūtu“ Venecijos meno bienalėje įvertintas kūrinys laviruoja tarp daugybės žanrų – gyvo paveikslo ir instaliacijos, šiuolaikinės operos ir performanso, eksperimentinio teatro ir garso skulptūros. Kaune opera buvo parodyta BLC verslo centre.
KOVAS
Žurnalo tema – RANKOS. Viskas apie rankomis kuriamus gėrį ir grožį. Kryždirbystė, sodai, keramika, siuvinėjimas, oda ir juvelyrika. Atgarsiai lydi iki šiol – žmonės vis bando naujus hobius, o toks ir buvo mūsų tikslas.
Kauno „Akropolis“ ir kūrybinė agentūra „Salto“ pakvietė į ypatingą reginį, sužavėjusį tūkstančius visame pasaulyje. Tai Luke Jerram instaliacija „Gaia“, instaliacija, pakvietusi Žemę pamatyti astronautų akimis.
BALANDIS
Žurnalo tema – 1994-ieji. Tais metais debiutavo grupė „Dinamika“, šiemet davusi mums interviu! 30 metų karjeros skaičiuoja kaunietis žurnalistas Ramūnas Zilnys, panašiai tiek metų žinome Lino Adomaičio muziką… Viskas tilpo į žurnalą, net senos kasetės.
Balandis – skambių sukakčių mėnuo. 84-ąjį gimtadienį minėjo „Romuva“, 99-ąjį – Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, 34-ąjį – „Kaunas Jazz“, 35-ąjį – atkurtasis Vytauto Didžiojo universitetas. Kaip jau supratote, 2025-aisiais netruks jubiliejų…
Taip pat balandį lankėmės itin kvapnios parodos Lietuvos švietimo muziejuje (jis dar pernai susitrumpino pavadinimą, ar pastebėjote?) atidaryme – drauge su parfumere Jolanta Cinaitiene muziejus paragino įkvėpti istorijos aromatų ir simboliškai leistis į pasimatymą su skirtingų laikotarpių, tiesiogiai ir netiesiogiai Lietuvos kultūriniam gyvenimui įtakos turėjusiomis, asmenybėmis.
GEGUŽĖ
Žurnalo tema – MINIOS. Kas buria didžiausias ir kokybiškiausias Kaune? Smalsavome „Žalgirio“ arenos užkulisiuose, lankėmės Kauno savivaldybės Kultūros skyriuje, repetavome Dainų šventei, kamantinėjome Kauno literatūros savaitės organizatorius, stovėjome eilėje prie „Kultūros“ baro ir į naktį veikiančius muziejus…
… o miestas šventė gimtadienį – miestiečiai Kauną sveikino ant vandens, ore ir ant žemės, būrėsi koncertuose, žaidė žaidimus. Kauno menininkų namai šia proga atidarė puikiai atrodantį amfiteatrą savo galiniame kieme – čia, po jaukiomis lempelėmis, ne tik gerai skamba muzika, bet ir laisvai liejasi poezija. Tiesa, tik šiltuoju metų laiku.
Kauno literatūros savaitė atrakino naujas erdves – pirmąkart XXI amžiuje poezija skambėjo istorinėje viloje Panemunėje.
Mėnesio pabaigoje 34-ąjį kartą pasisveikino Pažaislio muzikos festivalis. Pastebėsime, kad ateinančiais metais laukia jubiliejinis sezonas! Nekantraujame viską išgirsti.
BIRŽELIS
Žurnalo tema – PURSLAI. Tyrinėjome vandens kelius, upes ir upelius, rašytojų žvejybos taktiką, laisvojo nardymo metodus, Baltijos jūros būklę, akvarelės žavesį.
Vilniuje antrąkart išdalinti vizualiojo meno kritikos apdovanojimai, kuriuose „Metų reiškiniu“ pripažintas Kauno menininkų namuose dirbančių kuratorių duetas – Agnė Bagdžiūnaitė ir Edvinas Grinkevičius. Apdovanojimas kuratoriams atiteko už Kauno menininkų namų organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“.
Miestą ištiko „Audra“ – trečioji ir, galima sakyti, jau tradicinė. Nors frazėje „šiuolaikinio miesto festivalis“ slypi ir noras maištauti bei nepaklusti, tiesa? Viena aišku – muzikos, meno, kitų veiklų judesys į Kauną tikrai grįš, nes Lietuvos kultūros taryba patvirtino 3 metų strateginį finansavimą „Audros“ meninei daliai. Jau žinome, kad 2025 m. festivalis vyks rugsėjį ir turės sąsajų su Čiurlioniu.
Mėnesio pabaigoje atnaujintame Kauno Dainų slėnyje atidaryta šimtmečio Dainų šventė (jos išvakarėse Kauno miesto muziejus atidarė lauko parodą – stendai Žaliakalnyje stovės iki kitos vasaros). Istorinė renginių vieta tapo dar jaukesne, o vėliau šiemet čia koncertavo Jazzu. 2025-ųjų rugpjūtį Dainų slėnyje suskambės dailiabalsės Katie Melua dainos.
Paskelbta, kad naujai įsteigtam Nacionaliniam architektūros institutui, kuris po rekonstrukcijos veiks Kauno centriniame pašte, vadovaus iki šiol ŠMC vadovavęs, iš Kauno kilęs menotyrininkas Kęstutis Kuizinas.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka tęsė skaityklų vasarų projektą – jau trečią sezoną kupolai, pilni knygų, įkurdinti miesto parkuose. Sezono naujiena – itin pasiteisinusi Santarvės parko skaitykla Šilainiuose.
LIEPA
Žurnalo tema – DETEKTYVAI. Pagalvojome, kad poilsiaujant knyga – puikus draugas, ir iš peties pabendravome su detektyvų rašytojais bei skaitytojais. Pirmieji aplankėme Kauno miesto muziejaus naująją ekspoziciją!
Taip, taip, ne vienerius metus rengę miesto muziejaus koncepciją jos autoriai pagaliau atsikvėpė, o gal net atostogų išvažiavo – liepą pagaliau atidaryta Kauno rotušė, kurioje įkurta ir naujoji ekspozicija. Kauno miesto muziejus ne tik teigia, bet ir klausia, kviečia mąstyti, atrasti, nustebti… Elegantiškame senoviniame pastate sutelpa daugybė istorijų, asmenybių, laikotarpių, nuotaikų. Kaskart atrasite kažką nauja.
RUGPJŪTIS
Žurnalo tema – KELIAS. Baltijos keliui juk sukako 35-ri, tad turėjome progą panaršyti fotografo Edmundo Katino archyvą. Netgi senoviniu „Ikarusu“ pavažinėjome su „Kauno autobusų“ veteranu. Gyvenimo kelius irgi aptarėme – su plaukike Rūta Meilutyte, ralistu Roku Jakubausku. Piligrimyste susižavėjome…
… ir tapome „ConTempo“ piligrimais – pasirodymus žiūrėjome ir Neveronyse, ir ant Milikonių panoramos. „ConTempo“ – „Kaunas 2022“ palikimas, kasmet primenantis, kodėl buvo verta būti Europos kultūros sostine, ir bent kelioms dienoms prisiminti tą beprotišką tempą ir įvykių sūkurį. Įdomiausi scenos menų profesionalų iš įvairių šalių pasirodymai gamtoje, aikštėse, sporto salėse, teatruose… Ten, kur nė neįsivaizduotumėte, kad gali laukti siurprizas. Kaip ir „Audra“, „ConTempo“ užsitikrino 3 metų strateginį finansavimą, tad nekantraujame išgirsti, ką dar galėsime patirti Kaune ir Kauno rajone.
Rugpjūtį antrąkart grįžo festivalis „Transformacijos“, pakvietęs naujomis akimis pamatyti galingą industrinį objektą, Petrašiūnų šiluminę elektrinę. Šiemetinė šviesų ir garso instaliacija, kurios autoriai – Paulius Kilbauskas ir Eugenijus Sabaliauskas, Petrašiūnus pavertė pulsuojančiu Kauno naktinio gyvenimo epicentru. Norime dar.
Negalime nepaminėti ir Edo Sheerano koncertų bei Jessicos Shy triumfo. Daugiatūkstantinės melomanų minios prabudino apsnūdusį Žaliakalnį ir sukėlė daug diskusijų apie Dariaus ir Girėno stadiono vejos būklę. Futbolas nukentėjo – teko perkelti rungtynes… Bet galiausiai sprendimas rastas, veja bus pakeista tinkamesne įvairioms veikloms. Robbie Williamsas ir kiti jau blizgina šokių batelius, o atletai – bucus.
Kauno IX forto muziejus rugpjūčio 23-ąją, Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo dieną, pakvietė į partnerių iš Ukrainos parengtos parodos „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“ atidarymą. Ši paroeda buvo ir proga dirstelėti į rekonstruojamą muziejaus pastatą, išsiskiriantį savo architektūrine forma, mezgančia dialogą su žymiuoju memorialu.
Net 11 Kauno kiemų visose miesto dalyse aplankė ciklas „Kultūra į kiemus“ – neabejojame, kad jau rikiuojasi eilė kiemų, norinčių šių renginių sulaukti kitąmet.
RUGSĖJIS
Žurnalo tema – STUDENTAI. Korporantai ir farmacininkai, VDU ir KTU, studentaujantys ir studijuojantys – visi jie susitinka „Džem’Pub“. Jame irgi apsilankėme.
Balandį 20-metį paminėjęs Kauno įvairių tautų kultūrų centras rudeniop pakvietė išbandyti išplėstinį tradicinio festivalio „Kultūrų sodas“ formatą. Jo metu apsilankėme ir sentikių cerkvėje, ir sinagogoje, buvo labai įdomu.
Taip pat šį mėnesį 10-ąjį gimtadienį paminėjo niekuomet nestovinti vietoje, bet visuomet tuo pačiu adresu randama Kiemo galerija. Kaip ir kasmet, užtverti Parodos kalną paprašė „Fluxus“ festivalio kopėjai, o po kurio laiko čia grįžo ir savadarbės „muilinės“. Abu renginiai savaip žavingi, tiesa?
Jubiliejinį 20-ąjį sezoną pradėjo Kauno miesto simfoninis orkestras. Šiam kolektyvui linkime tik augti, kitaip tariant – etatų! Polėkio ir idėjų tikrai netrūksta.
Vienintelis nepriklausomas Kauno knygynas „Kolibris“ paskelbė turįs finansinių sunkumų ir pasiūlė knygų prenumeratą. Sako, veikia – gal ir jūs išbandysite?
SPALIS
Žurnalo tema – BIOGRAFIJOS. Kaip pasakoti apie savo šeimos narius? Nuo choro dirigento iki kojinių fabriko darbuotojos, tėvas ar senelis gali tapti įkvėpimu kurti. Temą pasufleravo antrąkart sugrįžęs ir vėl save patį pranokęs Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis IPMA, vykęs M. Žilinsko dailės galerijoje. Jis tikrai vyks ir 2025-aisiais, tiesa, dėl lokacijų konkuruos su Kauno bienale, kurios taip pat labai pasiilgome…
Biografijos tinka ir kalbant apie 2024 m. sugrįžusį „Istorijų festivalį“, kurio organizavimą iš „Kaunas 2022“ paveldėjo Kauno miesto muziejus. Renginys, suvienijantis įvairias organizacijas ir herojus, sugrįš 2026-aisiais.
Spalį Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje atidaryta paroda „Liudas Truikys. Menas yra auka Kosmoso lygsvarai“, panardinanti į religijų, kvapų ir atodūsių kupiną legendinio scenografo pasaulį. Mūsų redakcijos nuomone, ši kosmiškai įdomi paroda apie tarpukariu savo karjerą pradėjusį asmenį puikiai dera su čia pat veikiančia paroda apie Lozoraičių šeimą. Abi drauge jos primena, kiek daug iš mūsų atėmė okupantas.
Kauno valstybinis muzikinis teatras pakvietė į saldaus it cukraus vata miuziklo „Sugar“ (rež. A. Žiurauskas) premjerą. Pagal filmą „Džiaze tik merginos“ sukurtas darbas leidžia užsimiršti, o tai labai svarbu. Balansas irgi reikalingas, tad tiems, kuriems, kaip tik, norisi gilintis ir bandyti suprasti šio pasaulio neteisybes – Gintaro Varno premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre „Kartoteka“.
Gaivių šiuolaikinių pojūčių ištroškusius sužavėjo galerijoje „Meno parkas“ veikusi Kipro Dubausko paroda „Firestarter“. Tiek jos turinys, tiek atidarymas, kurio metu didžėjai pasirodė savivartyje, lyg drauge su rotušės aikštės kasinėtojais.
Negalime nepaminėti ir antrąkart vykusio festivalio „Kaunas Blues“, kuris ne tik kvietė bliuzo legendų klausytis Sporto halėje, bet ir stoties kavines bei barus vienai popietei pavertė „juke joint“ tipo klubais.
LAPKRITIS
Žurnalo tema – MEDIS. Juk gyvenimui skaitmeniškėjant vis labiau norisi kažko tikro, šilto, apčiuopiamo. Nuo išgyvenimo miške ir medinės architektūros iki degtukų dėžučių ir dizaineriškų baldų – tiek visko aptarėme.
Mieste gėrėjomės kokybišku „Scanoramos“ kinu ir „IŠ ARTI“ muzika. VDA Kauno fakulteto galeriją pasveikunome su nauju vardu – „Muitinė“ – ir nauja pradžia.
Dar ir eglutę įžiebėme Vienybės aikštėje, kas šiek tiek neįprasta naujajai kartai, bet akivaizdu, kad dėl Rotušės a. rekonstrukcijos išbandytas sprendimas pasiteisino.
GRUODIS
Žurnalo tema – VAIKYSTĖ. Nauja paroda „Pasaka“, „Mokslo sala“, Kaune augusi režisierė Saulė Bliuvaitė, kultūrinimasis su vaikais, mokykla „Herojus“…
Dar vasarą spėjusi apkeliauti daugelio mūsų instagramus, pagaliau oficialiai atidaryta „Mokslo sala“. Pirmieji mūsų redakcijos įspūdžiai – čia. Nekantraujame sugrįžti, nes dar nebuvome planetariume – sunku gauti bilietų, o tai juk komplimentas.
Į Maironio lietuvių literatūros muziejų „grįžo“ Dalia Grinkevičiūtė. Dar Europos kultūros sostinės metais itin efektingą ir jautrią (o šie du žodžiai ne visuomet eina drauge) parodą „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“ surengusios menininkės Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė, Vytenė Muschick ir Jurga Graf pasakojimą apie tremtinę, parašiusią knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“, šiemet išvežė į Prancūziją, kur vyko Lietuvos kultūros sezonas. Drauge su muziejaus kolektyvu menininkės atliko svarbią misiją – priminė prancūzams, kokį siaubą teko patirti mūsų tautai, šviesiausiems jos atstovams, ir koks žvėris gyvena mūsų kaimynystėje. Dabar muziejuje eksponuojamas kelionės pristatymas „Išnykę atstumai“ – vien dėl D. Grinkevičiūtės vaikystės svetainės dioramos verta aplankyti.
Ilgai laukta žinia pasiekė ir šokio teatro „Aura“ bei to paties pavadinimo festivalio įkūrėją, choreografę Birutę Letukaitę. Jai, kartu su kitais laureatais, skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Kaip šiuo metu sekasi p. Birutei, perskaitysite sausio „Kauno pilno kultūros“ puslapiuose – mūsų komanda aplankė ją namuose Žaliakalnyje.
Metai buvo skaitlingi audringas diskusijas sukėlusiomis skulptūromis… Bet paskutinė šiemet naujiena iš šio baro, rodosi, didesnių prieštaravimų nesukėlė, nebent išviešino latentinius antisemitus. Keletą tokių „išbaninome“ iš savo feisbuko paskyros.
Apie ką mes čia? Gruodį laisvės alėjoje įkurdintas naujas akcentas – skulptūrinė kompozicija, skirta priminti apie čia, dabartinio Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, stovėjusį įspūdingos architektūros Žydų banką. Kūrinio autorius – Rimantas Okulič-Kazarinas. Planuojama, kad netrukus miesto centre iškils dar pora tokių turtingą jo praeitį primenančių akcentų.
Ilgam neatsisveikiname – jau pirmomis sausio dienomis grįšime su pirmuoju 2025 m. renginių maršrutu ir viso mėnesio kultūros įvykių anonsu.
