Meilė ir aistra 1994-ųjų muzikoje
Dabar savam kailyje jaučiamės jau tiek patogiai, kad noriai imam gręžiotis į savo praeitį, mėgautis dainomis, kurios anuomet atrodė tokios kvailos. Kažkaip nebegėda. O kartais netgi kuo blogiau, tuo geriau skamba. Ką norim, tą darom / kas mylisi, o kas maukia viskį prie baro, – 1994-aisiais dainavo „Dinamika“, ir daugelio grupių dainose išties girdisi geidulingi …
1994. Grafinio dizaino klasika
Sugrįžusios devyniasdešimtinių mados – ne tik drabužiai, šukuosenos, skambesys, spalvos, bet ir vizualika. Nėra iki galo aišku, kur įkvėpimo ieškojo anais laikais muzikos albumų viršelius vieną po kito kepę grafikos dizaineriai ir fotografai. Lietuviškos kasetės – gana unikalus estetinis reiškinys. Sukurta tokių viršelių šimtai, net tūkstančiai – išduosime, kad daug jų galite rasti „Discogs“ platformoje …
Nuo Čikagos iki Kauno: kaip gydytojo aistra virto didžiausiu Lietuvos monetų lobiu?
Daugiau kaip 1 700 vienetų. XVI–XVII amžiaus knygos. Monetos, medaliai, dokumentai, fotografijos ir kitos lietuvių kultūros vertybės. Kas buvo žmogus, sukaupęs tokią kolekciją ir kaip ji atsidūrė Kaune?
„Hamletas“, kortos ir armonika: partizanų laisvalaikis tarp kovos ir mirties
Kiekvienas naujai išaušęs rytas partizanui reiškė dar vieną gyvenimo dieną, mirties artumas – ją pačią ir prijaukino, trapią būtį padarė dar labiau vertinamą.
Žvilgsniai į dangų: šeši Lietuvos akrobatinio skraidymo dešimtmečiai
Lietuvos aviacijos muziejus rengia parodą „Kai dangus tapo scena“, jau spalio mėnesį pakviesiančią pažvelgti ne tik į įspūdingus akrobatinio skrydžio reginius, kuriamus danguje, bet ir į žmones bei istorijas.
Išsiilgtose „Suklegose“ – tradicinio ir šiuolaikinio folkloro jungtis
Tris dienas Kaune skambės skirtingų kultūrų tradicinė muzika, šiuolaikinės folkloro interpretacijos ir įvairių muzikos žanrų jungtys.
Lietuviška estrada išeivijoje: draudė „komunistų“ dainas
Daina – stulbinantis reiškinys. Regis, tiesiog žodžiai, muzika, atlikėjo charizma, bet vienos išlieka dešimtmečiais, nesensta ir keliauja kontinentais, o kitos – užsimiršta vos gimusios. Kodėl? Daugybė priežasčių, iš kurių galbūt svarbiausia – kada ir kam ji skambėjo. Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ apie lietuvišką estradinę muziką išeivijoje pasakoja ir į naujausią Kauno miesto muziejaus M. ir K. …
Kunigaikščiai, vaidilutės ir karžygiai: kaip lietuviškos kortos tapo istorijos metraščiu
Lošimas kortomis, įvairūs kortų žaidimai buvo ir yra vieni populiariausių pasaulyje. Tad ilgėjant vakarams „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje pristatome nepaprastą paprastų kortų istoriją. Ją pasakoja Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės ir numizmatikos rinkinio kuratorė Beta Šneliūtė. O Galaunių namuose-muziejuje veikiančioje parodoje „Kolekcininkai: Atviros kortos“ galima susipažinti su kolekcininko Giedriaus Steponavičiaus sukaupta kortų kolekcija …
Futbolo aušra Lietuvoje: atsitiktinumai, avantiūros ir Šančiai
Jei futbolas negyvens be žiūrovų, o muziejai be pasakotojų, tai Kauno senamiestyje įsikūrusio Lietuvos sporto muziejaus ateitis – šviesi. Kviečiu į pokalbį su muziejaus edukatoriumi, istoriku ir sirgaliumi Alvydu Žukausku. Lietuviško futbolo istorija čia atgyja naujai – su pasipriešinimo sistemai, stiprių moterų ir Šančių kontekstais. „Futbolas, ypač tarpukariu, buvo populiariausia sporto šaka Lietuvoje, – pasakojimą …
Lietuvių kilmės menininkės parodoje – šviesos, spalvos, struktūros ir suvokimo tyrimų raida
Liepos 16 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) atidaroma paroda „Postabstrakcija“, pristatanti vienos ryškiausių šiuolaikinio abstraktaus meno kūrėjų, lietuvių kilmės amerikiečių menininkės Barbaros Kasten kūrybą. Tai pirmoji tokio masto menininkės personalinė paroda Lietuvoje. Lietuviškos šaknys 1936 m. Čikagoje, lietuvių išeivių šeimoje, gimusi menininkė apie savo lietuviškas šaknis …
Pasaulio futbolo čempionatui įsibėgėjus… O ką palaikote jūs?
2014 metai, Pasaulio futbolo čempionato finalas, Vokietija – Argentina. Aš kone klūpau prie televizoriaus, kaip kadaise klūpėdavo aistringas sirgalius, buvęs vietinės futbolo komandos vartininkas, mano senelis. Toks mano pirmasis ryškus Pasaulio futbolo čempionato prisiminimas. Reklamose, socialiniuose tinkluose ir draugų kalbose vis dažniau girdėdama žodį „futbolas“, birželį, artėjant šių metų čempionatui, patraukiau pakamantinėti net šešių skirtingų …
Lietuvos radijo 100-mečiui. „Aš užkasiau didelį intelektualinį lobį“
„Nuo 1955-ųjų Kaune gyvenu, bet nesu čia buvusi!“, – stebisi Bronislava Masaitienė, atėjusi susitikti su savo „naujaisiais anūkais“ Mariumi Skukausku ir Julija Činčyte prie Kauno radijo stoties, iš kurios 1926-aisiais pasigirdo žodžiai „Alio, alio! Lietuvos radijas. Kaunas“. Jei jau visai tiksliai, radijo istoriją Kaune galima skaičiuoti nuo 1910-ųjų, kai Žaliakalnio forte radiotelegrafo stotį ėmė statyti …