Žurnalo archyvas

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – Ukrainos fotografo Oleksandro Gliadelovo paroda „Ir aš regėjau“

14 sausio, 2026, Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf. | Naujienos

Kyjive gyvenantis Oleksandras Gliadelovas (g. 1956) – vienas žymiausių mūsų meto Ukrainos dokumentikos fotografų ir fotožurnalistų. Su nedidele kultine analogine „Leica M6“ kamera jis fotografavo karuose Moldovoje, Kalnų Karabache, Kirgizijoje, Somalyje, Pietų Sudane. Lietuvoje Gliadelovas yra mažiau žinomas, o Ukrainoje jis – legendinis ir nusipelnęs fotografas, darbai vadinami šių dešimtmečių Ukrainos fotoalbumu.

Savo  kadruose jis fiksavo svarbiausius Ukrainos istorijos momentus: Černobylį, pirmąjį geltonos ir mėlynos Ukrainos vėliavos iškėlimą virš Kyjivo Rados 1990 m. ir tais pat metai vykusį laisvos Lietuvos palaikymo mitingą Kyjive (ne vienintelis lietuviškas akcentas Gliadelovo gyvenime); Oranžinę Revoliuciją 2004 m.; Maidaną 2014 m. ir po jo Rusijos pradėtą karą Rytų Ukrainoje. 2014 m. rugpjūtį prie Ilovaisko mūšio Oleksandras buvo sužeistas į koją. 2022 m. vasario 24-ąją Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, fotografavo daugelyje vietų, patyrusių okupantų iš Rusijos žvėriškumus: Bučoje, Irpinėje, Borodiankoje, Charkive, Kramatorske. Jis mini, kad, jei ne garbingas amžius, jis būtų paėmęs į rankas ginklą, o ne kamerą. 

Oleksandro Gliadelovo fotografija

Nepaisant ryškios karinės kūrybinės biografijos, fotografas vis dar nėra tikras, ar yra karo fotografas: „Sakykime, kad aš fotografas, kuriam patinka užfiksuoti žmoniškumą nežmoniškomis aplinkybėmis. Todėl nuo 2022 m. turiu karo fotografo akreditaciją.“ Anot autoriaus, laisvė yra nuolatinė pastanga. Visiškai kitokį pasaulį matome garsiajame fotografijų cikle, skirtame benamiams ir apleistiems Ukrainos vaikams. Daug dėmesio savo darbuose jis skiria benamystei, posovietinei visuomenei, epidemijoms, humanitarinėms krizėms.

Dar vienas lietuviškas fotografo gyvenimo akcentas – vaikystės metai Kaune. Gimė sovietų karininko šeimoje Legnicoje (Lenkija), keletą vaikystės metų gyveno Kaune ir tik septynerių persikėlė gyventi į Ukrainą. Kauną Gliadelovas prisimena šiltai: „aš myliu Kauną beveik tiek pat metų, kiek gyvenu. Jei kas nors ar aš pats ištariu žodį „Lietuva“, atimtyje iškyla miesto gatvės ir tiltas per Nemuną. Ir tai yra tokia stipri ir nepakeičiama meilė Kaunui“. Fotografo darbų parodai simboliškai brangus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus: „ten, kur stovi nykštukas fontane, patrankos ir liūtai saugo įėjimą, viduje riteriai bei Dariaus ir Girėno lėktuvo nuolaužos. Ir, žinoma, Čiurlionio paveikslai. Aš buvau pakerėtas herojiškų istorijų!“

Fotografijos meistro darbų iš karo Ukrainoje paroda „Ir aš regėjau“ atkeliauja į Kauną. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) ji atidaroma 2026 m. sausio 28 d., 18:00 val. Kviečiame dalyvauti, renginys nemokamas. Paroda veiks iki 2026 m. balandžio 4 d.

Parodą organizuoja: Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos fotografijos meno draugija, Ukrainos nevyriausybinė organizacija „CULT BUREAU“, Ukrainos paramos fondas „LDK Palikuonys”, Lietuvos šaulių sąjunga. Parodos rėmėjas – UAB „Santermita“.