Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikianti tarptautinė paroda „Prakaitu grįstas kelias: Lietuvos karo inžinerijos istorija“ pasakoja apie laikus nuo baltų genčių iki moderniosios karybos.
Šįkart muziejus kviečia žvilgtelėti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didybę menančius radinius iš pietų Ukrainos. Kairiajame Dnipro upės krante, Chersono srities Beryslavo rajone yra išlikę Tiahynkos tvirtovės likučiai. Galbūt nedaugelis žino Tiahynką, tačiau tikrai daugelis esate girdėję apie Vytauto bokštą šalia rusų susprogdintos Naujosios Kachovkos užtvankos. Šiuos du Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo objektus skiria vos 30 kilometrų.
Pasak Ukrainos tyrėjų, ankstyviausi duomenys, kada bokštas vadinamas Vytauto vardu, siekia XVI a. Toks pavadinimas nurodomas ir to metu turkų žemėlapiuose. Ištyrus bokšto mūro mėginius, nustatyta apytikslė statybos data – XIV a. Tiksliai bokšto pastatymo datai nustatyti buvo pradėti archeologiniai tyrimai.
Abu brangūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos paveldo objektai yra aplink Beryslavo miestą. Tai yra senas miestas, XV a. žinomas kaip Vytauto muitinė. Žinant, kad Dnipras skyrė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę nuo Krymo chanato, o vėliau ir Osmanų imperijos, nenuostabu, kad pakrantė buvo fortifikuota. Galima įsivaizduoti, kad iš bokšto buvo stebima upė ir kontroliuojama siena, o galbūt toje vietoje veikė koks nors sienos kirtimo punktas.
2016-2021 m. atrasta ir tyrinėta Tiahynka mena laikus, kuomet Vytautas Didysis prie Juodosios jūros kūrė įtvirtinimų linijas, o kaimynystėje gyvavo Krymo chanatas. Tiahynka buvo dviejų pasaulių sandūroje ir matė daug: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtimąsi, Krymo chanato kūrimąsi, komercines ir politines genujiečių ambicijas, Ukrainos kazokų žygius, Osmanų imperiją ir t.t. Tiahynka buvo ne tik įtvirtinimai, bet ir svarbus prekybinis uostas. Tai liudija ir radiniai.
Ekspedicijos metu rasta XIV–XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės monetų bei heraldikos ženklų, Krymo totorių monetų, genujietiška bombarda, turkų seldžiukų ornamentais puoštų architektūros fragmentų, prabangių keraminių indų. Ypač reikšmingas radinys – seniausia pietų Ukrainoje žinoma buožė. Šie radiniai liudija apie regiono išsivysčiusią civilizaciją dar gerokai anksčiau nei XVIII a., kai Rusijos imperija pirmą kartą įsiveržė į šias žemes.
Unikalus radinys – kalkakmenio plokštė su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeimoms būdinga heraldika, liudijanti, kad apylinkės yra buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtakoje. Būtent ją šiuo metu galima pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Taip pat rasti Lenkijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo III (1424-1444) ir Žygimanto Senojo (1467-1548) sidabrinė moneta.
2022 m. Tiahynkos kaimą okupavo Rusijos kariuomenė. Išgyvenusi okupaciją, bendruomenė ir šiandien kenčia nuo apšaudymų iš vis dar rusų okupuoto kairiojo Dnipro upės kranto. 2023 m. birželio mėnesį po Rusijos įvykdyto karo nusikaltimo susprogdinant Kachovkos hidroelektrinę buvo užtvindytos žemiau esančios gyvenvietės. Vytauto bokšto būklė po apylinkių apšaudymų ir užtvankos susprogdinimo nėra žinoma.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojamas ne tik minėta kalkakmenio plokštė, bet ir kiti XIV-XV a. sandūros radiniai iš Tiahynkos: 54-56 mm skersmens bombardos sviedinys, kartečė, bombardos fragmentai.
Plačiau apie Lietuvos karo inžineriją – parodoje „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“. Ji Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki 2025 m. gruodžio 31 d.
