„Jei kiekviename numeryje rašytume apie visus, kurie to verti, tai būtų jau ne žurnalas ar laikraštis, o telefonų knyga“, – tokį skrajojantį juoką yra tekę girdėti iš kolegų, kaip ir mes, nesutalpinančių visko, kas būtų įdomu, į vieną leidinio numerį. „Kauno pilno kultūros“ bendradarbis fotomenininkas Donatas Stankevičius taip ir padarė.
Kauno fotografijos galerija iš tiesų išleido telefonų knygą – „Kauno miesto ir rajono kultūros abonentų sąrašą“. Žalia rudens naujiena netikėtai dera su kiek didesnės apimties objektu, taip pat pristatomu mūsų žurnali spalio numeryje, – antrą gyvenimą pradedančiu spaudos kiosku Petrašiūnuose. Jei leidinys ten dar nekabo, pats nuvešiu ir pakabinsiu.
Kaip atrodo?
Telefonų knyga žavi detalėmis, grąžinančiomis į epochą, kai toks leidinys buvo ne mažiau reikalingas nei taksofonai. Paskutinysis, beje, iš Vilniaus autobusų stoties iškeliavo šį birželį. Verčiu A5 formato (anos būdavo didesnės, o gal aš mažesnis?) pusseptinto šimto puslapių storio leidinį ir sentimentai sukeroja. Miesto žemėlapis viename pirmųjų atvartų – privalomas. Tiesa, mastelis toks smulkus, kad pažymėtus objektus iššifruoti sunku. Noriu tikėti, kad tai – ne maketavimo klaida, o reveransas aniems laikams, kai būdavo svarbu tiesiog padaryt taip, kaip nurodyta, o ar veiks – koks skirtumas.
Panašus jausmas gilinantis į knygą puošiančius (ir remiančius finansiškai ar morališkai) reklaminius maketus – kai kurių dizainas ar tekstai akivaizdžiai šaržuoti, o dėl kitų kyla klausimas, juokais čia ar rimtai. Ir tai komplimentas – leidinio turinys išties vertingas, tad jei apipavidalinimas būtų 100 proc. humoristinis, šios dvi dalys disonuotų.
Buvimas šiame sąraše reiškia, kad asmenybė ar įstaiga yra atvira ir pasirengusi nuotykiams bei naujoms galimybėms.
Popierius gi parinktas taiklutėliai – pakankamai plonas ir lengvas tokios apimties užmojams, autentiška ir maloni liesti faktūra, pastelinės spalvos leidžia lengvai pasirinkti turinio bloką, o reklaminiai skelbimai publikuojami ant blizgaus kreidinio popieriaus. Nesu tikras, kokie faktoriai lemdavo senųjų telefonų knygų (ir plėšomų kalendorių, kurie, beje, niekur nedingo ir yra puiki ekonomiška bei praktiška kalėdinė dovana) popieriaus pasirinkimus – spėčiau, kad ir ekonominiai bei kitaip gyvenimiški. Na, bet suplyšę marškinėliai irgi ne visada kainavo 500 eurų.
Kauno planas leidinį pradeda, o baigia jį (ir kiekvieną skyrių) linijomis sudalinti puslapiai užrašams ar pastaboms. Gale rasite ir spalvinimo užduotį mažiesiems kultūrininkams, ir akį traukiančiai vingiuojantį kalendorių. Kaip gaila, kad tik 2022-ųjų – juk knyga bent jau man, vis ieškančiam naujų temų ir herojų, o kartais ir bendradarbių, talkins dar ne vienerius metus.
Kaip panaudojama?
Šis abonentų sąrašas, kitaip nei pirmtakai, nėra vien pavardės, adresai ir „laidinio“ telefono numerių sąrašas. Ne, tai demokratiškas paslėptų ir visiškai atvirų pačių žmonių surašytų žinučių pilnas Kauno gidas, kurį gali vartyti paties susigalvota tvarka, o čia pristatomus žmones, įstaigas, verslus paversti savo slapto kultūrinio žaidimo dalyviais. Tai žvilgsnis į tokį Kauną, koks jis yra 2022-aisiais, kai virš įstaigų plevėsuoja Europos kultūros sostinės vėliavos, ne gražesnį ir ne pilkesnį. Demokratiškas, nes žmonės registruotis sąraše buvo kviečiami įvairiais būdais įvairiose vietose ir tikrai netrumpą laiką. Net per radiją, kurio klausosi ir tie, kurie nemato skelbimų feisbuke. Prisistatymų niekas per daug nenuredagavo – kaip žmogus save mato, kaip nori transliuoti pasauliui, taip ir atspausdinta.
Buvimas šiame sąraše reiškia, kad asmenybė ar įstaiga yra atvira ir pasirengusi nuotykiams bei naujoms galimybėms. Galite visus teatro žmones pažinoti, pats teatre dirbti, bet argi ne įdomu savo požiūrį praplėsti į naują projektą įtraukiant kad ir konkretaus Kauno rajono gidą ar filosofą? Filosofo kontaktus rasite knygoje, ir galite nebijoti skambinti ar rašyti (ne visi nurodė telefono numerius, bet knyga ir nesivadina telefonų, kai pagalvoji…), kaip kartais nutinka, kai rekomendacijų prašai pažįstamų ar tiesiog žvejoji internete – niekad nežinai, ar nesutrukdysi, ar apskritai žmogus linkęs bendradarbiauti. Be to, kultūros lauko veikėjai čia prisistato ir lietuviškai, ir angliškai, tad atsiveria sienos.
Reikalingą vietą, veiklą, asmenį rasti galite pagal abėcėlę ar sritį, nors smagiausia tiesiog durti pirštu. Taip sužinojau apie kaunietę Ritą, kuri išmano tarpukario tradicijas, net žino vaišių receptų. Tuoj pat sąraše radau komiksus piešiančią Birutę, ir jau mąstau, kas įdomaus nutiktų, jei susėstume trise. „Galiu paruošti Pietų Korėjos valgių“, – po kelių puslapių intriguoja Emilija, ir mano galva sprogsta nuo kimčių kupino smetoniško sriubos indo vaizdinio. Kaunas – galimybių miestas. Ačiū Donatui ir Kauno fotografijos galerijos komandai bei kitiems prie abonentų sąrašo virtimo tikra knyga prisidėjusiems žmonėms, kad tai priminėte.
