Sėkmingai užbaigęs intensyvų pavasario koncertų sezoną Kauno miesto simfoninis orkestras neskuba atostogauti. Šiomis dienomis Kauno valstybinėje filharmonijoje kartu su violončelės virtuoze Kristina Reiko Cooper bei maestro Constantinu Orbelianu orkestras baigia įrašinėti kompaktinę plokštelę, kuri papildys solidžią šio kolektyvo diskografiją.
Kristina Reiko Cooper gimė Niujorke. Jos tėvas Rex Cooper yra amerikiečių pianistas, dėstęs Ramiojo vandenyno universitete, o mama Mutsuko Tatman yra japonų kilmės smuikininkė. Pati Kristina šiuo metu su vyru ir trimis vaikais gyvena tarp Niujorko ir Tel Avivo.
Užaugusi tokioje muzikalioje šeimoje, pasaulinį pripažinimą ji pelnė dėl savo muzikinio įvairiapusiškumo bei artistiškumo ir charizmos scenoje. Kristina yra puikiai žinoma ir dėl akademinių pasiekimų muzikos srityje, tačiau karjerą ji pirmiausia pradėjo kaip klasikinės muzikos atlikėja. „The New York Times“ buvo įvertinta kaip „koncerto sensacija“, o „Los Angeles Times“ kaip „stulbinanti virtuozė“. Violončelininkė koncertavo daugelyje žymiausių pasaulio scenų. Grojo su Prahos kameriniu, Toronto simfoniniu, Izraelio kameriniu, Kauno miesto simfoniniu orkestrais, gastroliavo kartu su Tokijo „Yomiuri“ ir Šanchajaus simfoniniais orkestrais.
Radusi laisvą minutę Kristina mielai sutiko papasakoti apie leidybinį projektą bei sentimentus Kaunui.
Kokie keliai Jus atvedė į Kauną ir kaip užsimezgė draugystė su Kauno miesto simfoniniu orkestru?
Man labai pasisekė, kad savo kūrybiniame kelyje sutikau maestro Constantiną Orbelianą. Prieš keletą metų prasidėjusi mūsų draugystė atvedė mane į Kauną. Kaip vieną svarbiausių mūsų projektų norėčiau paminėti praėjusiais metais Kaune įvykusią kompozitorės Leros Auerbach simfonijos, skirtos Čijunei Sugiharai ir jo žygdarbiui, pasaulinę premjerą.
Č. Sugihara buvo vienas nedaugelio diplomatų, gelbėjusių žydus Antrojo pasaulinio karo metais. Būdamas Japonijos konsulu Kaune, neturėdamas savo valdžios leidimo, jis išdavė daugiau nei 6000 tranzitinių vizų ir taip išgelbėjo tų žmonių gyvybes bei įėjo į istoriją. Tarp tų išgelbėtų žmonių buvo ir mano vyro tėtis. Todėl Kaunas man yra be galo svarbus. Nes tai kas tuo metu vyko būtent čia yra mano šeimos istorija.
Prisimenu, kai pirmą kartą atvykau į šį miestą. Tai buvo labai emocinga ir jautri akimirką. Vaikščiodama šiomis gatvėmis aš galvojau apie tą sunkų laikotarpį ir baisius išgyvenimus, kuriuos patyrė mano uošvis. Tuo metu jo galvoje sukosi mintys, ar pavyks likti gyvam, kaip jo gyvenimas klostysis toliau. Todėl mano ryšys su Kaunu yra tikrai ypatingas. Džiugu, kad šis projektas sulaukė didelio tarptautinio dėmesio, premjerą stebėjo Japonijos bei Izraelio ambasadoriai, o taip pat „Yad Vashem“ memorialo Holokausto aukoms atminti Jeruzalėje atstovai. Tai didžiulę simbolinę reikšmę turintis projektas, kurį mums pavyko sėkmingai įgyvendinti su Kauno miesto simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru bei puikiais jūsų šalies solistais. Taip prasidėjo mano draugystė su šiuo orkestru.
Šiomis dienomis su orkestru ir maestro Constantinu Orbelianu įrašinėjate kompaktinę plokštę. Papasakokite daugiau apie šį projektą.
Kartu su orkestru įrašinėjame dviejų fenomenalių kompozitorių kūrinius, kurių muziką drąsiai galiu pavadinti genialia. Tai austrų kilmės amerikietis Erichas Wolfgangas Korngoldas, tapęs vienu svarbiausių ir įtakingiausių kompozitorių Holivudo istorijoje, bei lenkų kilmės kompozitorius Mieczyslawas Weinbergas.
Šių kompozitorių likimai labai panašūs. Abu išgyveno nacių represijas. Jų muzika buvo draudžiama ir patyrė daugybę sunkumų. E. W. Korngoldas bėgdamas nuo tuometinės politinės santvarkos apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir čia visiems laikams pakeitė kino pramonės istoriją. Daugelis puikiai žino daugybę jo kūrinių iš kino filmų, tačiau retas pasakytų, kad juos sukūrė būtent E. W. Korngoldas. Muzikos jis mokėsi Vienoje, tad jo kūryboje juntama Vakarų Europos klasikinės muzikos mokykla.
Tuo tarpu M. Weinbergas bėgo į Rytus. Nepaisant tragiško gyvenimo. jo muzika be galo graži, muzikali, plaukianti. Ir žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, kai netoli mūsų mus vyksta karai, ir daugybė žmonių nežino, ar sulauks rytojaus. Tarp jų irgi yra muzikantų, kompozitorių, menininkų, kūrėjų. Juk tie žmonės neturi nieko bendro su politika. Tad šis projektas tikrai labai ypatingas. Man didelė garbė bei didžiulė laimė dirbti su tikrai nuotsabiu Kauno simfoniniu orkestru. Visi muzikantai labai draugiški, palaikantys ir tikri profesionalai. Noriu padėkoti orkestro vadovui Algimantui Treikauskui, kuris palaiko, ir žinoma, padeda įgyvendinti tokius, gal beprotiškus, gerąja prasme, projektus. Ir žinoma, maestro Constantinui Orbelianui. Tai jo dėka aš atradau šiuos nuostabius kompozitorius ir turėjau galimybę atlikti jų muziką. Būtent maestro man parodė šios muzikos grožį.
Jūsų grafikas labai įtemptas, turite daugybę koncertų, įvairių kitų projektų. Kokie artimiausi kūrybiniai planai?
Taip, šiuo metu labai intensyviai laiką dalinu tiek šeimai, tiek muzikinei ir projektiniai veiklai. Turiu tris vaikus. Po įrašų keletui dienų grįšiu namo. Po to suplanuota kelionė į Romą. Po jos vėl vos keletui dienų susitiksime su šeima. Kiek pailsėjusi imsiu ruoštis kitoms gastrolėms. Kalbant apie projektus, vienas yra skirtas būtent kompozitorių moterų kūrybai. Rengiu programas, kuriose su įvairiais pasaulio orkestrais pristatau ir atlieku jų kūrybą. Kitas labai įdomus projektas yra japoniškos ir žydiškos muzikos sintezė, kurioje susipina šių dviejų kultūrų įvairovė, unikalumas ir išskirtinumas. Mano mama yra japonė, pati šiuo metu gyvenu Izraelyje, tad šie koncertai leidžia žiūrovui parodyti, kas aš esu. O rudenį planuoju vėl sugrįžti į Kauną. Su Kauno miesto simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru bei garsiausiais jūsų šalies solistais įrašinėsime Leros Auerbach simfoniją Nr. 6 „Nešantys šviesą“ violončelei, chorui ir orkestrui.
