2025 m. liepos 8 d. sukanka 100 metų, kai Kaune, Laisvės alėjoje nr. 80, duris atvėrė „Centralinė vaistinė“, kuri po nacionalizacijos tapo vaistine nr. 63, o nuo 1980 m. vadinama „Vilties“ vaistine. Šimtametė institucija, šiandien veikianti vos keli žingsniai nuo Kauno miesto savivaldybės, yra miesto unikalios istorijos ir farmacijos istorijos liudytoja. Daugiau apie jos istoriją pasakoja Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus muziejininkė doc. Vilma Gudienė.
Į dabartines patalpas (Laisvės alėja nr. 100, tuomet vadinta Stalino prospektu) vaistinė perkelta 1958 m. Ši vaistinė išskirtinė ne tik savo ilgaamžiškumu, bet ir ją puošiančiu unikaliu meno kūriniu – dailininko Antano Kmieliausko 1983 m. sukurta freska.
Freskoje vaizduojama alegorinė Vilties deivė – ji teikia žmonėms stiprybę, pasitikėjimą, paguodą ir tikėjimą gydančia vaistų galia. Freskoje vaizduojami augalai, gyvatė bei taurė – klasikiniai gydymo simboliai, perteikti meistriška renesansinės dvasios plastika. Neatsitiktinai A. Kmieliauskas vadinamas Lietuvos Mikelandželu – jis yra garsiųjų Vilniaus universiteto 400-mečiui sukurtų freskų VU knygynui ir vėliau VU rektorato aulai sukurtos freskos autorius.
Kaip atsitiko, kad šis išskirtinio talento menininkas, kūręs freskas bažnyčioms ir Vilniaus universitetui sukūrė freską ir vaistinei?
XX a. 8-9 deš. Lietuvoje klestėjo vaistinių puošybos tradicijos: garsūs architektai varžėsi dėl galimybės kurti vaistinių interjerus, o vedėjos – dėl pačios gražiausios vaistinės statuso. To iniciatoriumi buvo tuometinis Vyriausiosios farmacijos valdybos Kauno tarprajoninės kontoros viršininkas Vytautas Sedelskis. Vilties vaistinės rekonstrukcijos projektą rengė architektas Jonas Maciulevičius, anksčiau kūręs ir kitų Kauno vaistinių interjerus.
Šiandien sunku pasakyti, kam kilo idėja sukurti freską ir pakviesti šį sumanymą įgyvendinti būtent A. Kmieliauską. Gal vaistinių puošybos tradicijas kūrusiam V. Sedelskiui, gal interjerą kūrusiam architektui J. Maciulevičiui, o gal tuomečiam Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto pirmajam sekretoriui Vladislovui Mikučiauskui, kurio žmona Nijolė Mikučiauskienė vadovavo „Vilties“ vaistinei.
Įdomu tai, kad A. Kmieliauskas dirbo savaitgaliais, atvažiavęs iš Vilniaus nakvodavo rekonstruojamoje vaistinėje. Dailininku rūpinosi tuometinis vaistinės vedėjos pavaduotojas, o dabar jos savininkas Arūnas Šiaučiulis. Jis iki šiol šiltai prisimena kūrėjo paprastumą ir nuoširdumą (Monikos Balčiauskaitės pasakojimą-pokalbį su A. Šiaučiuliu publikavome 2023 m. spalio žurnale, rasite čia, – red. past.).
*
Nuo redakcijos dar pridėsime, kad buvusioje vaistinės farmacijos laboratorijoje dabar veikia arbatinė, siūlanti vegetariškus patiekalus. Pietūs joje „Vilties“ vaistinės šimtmečio proga – geriausia dovana, tiesa? Dar galime pakužėti, kad vėliau šiemet Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje bus atidaryta ir platesnė Kauno vaistinių istorijai dedikuota paroda.
