Vilniaus trumpųjų filmų festivalis vyks sausio 15-21 dienomis, ir prie kino bei namų ekranų 18-ąjį kartą pakvies susiburti trumpojo kino mylėtojus. Žiūrovų tradiciškai laukia daugiau nei šimtas filmų, suskirstytų į nacionalines ir tarptautines konkursines programas bei specialias temines programas. Nacionalinėse konkursinėse programose varžysis trylika lietuviškų filmų, kurie šiemet pretenduos ne tik į festivalio pagrindinį prizą „Grand Prix“, bet ir galės siekti „Oskaro“, kadangi šiemet Vilniaus trumpųjų filmų festivalis tapo pirmuoju kino renginiu Lietuvoje, pelniusiu prestižiškiausių pasaulyje kino apdovanojimų – „Oskarų“ kvalifikaciją.
„Vilniaus trumpųjų filmų festivaliui šie metai buvo itin sėkmingi ir patvirtinantys, kad trumpametražio kino rodymo kultūra Lietuvoje vis labiau vertinama. Džiaugiamės metų pradžioje sulaukę palaikymo iš Vilniaus miesto savivaldybės, kuri suteikė globojamo renginio statusą, o metų viduryje festivalį rengianti lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ pelnė specialųjį nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ prizą. Džiaugiamės, kad rudenį JAV Kino meno ir mokslo akademijos suteikta „Oskarų“ kvalifikacija įvertino festivalio įdirbį rengiant aukštos meninės vertės filmų programas, priskirdama mus prie reikšmingų tarptautinių kino festivalių, tokių, kaip Kanų, Berlyno, Venecijos, Lokarno kino festivaliai, Klermono-Ferano tarptautinis trumpametražių filmų festivalis ir kiti. Lietuvoje vykstančio festivalio kol kas šiame sąraše dar nebuvo. Tai labai svarbi ir reikšminga galimybė ir festivalyje rodomiems nacionalinės konkursinės programos filmams.“, – sako festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė–Cegelskienė.
Rekordinis konkursui pateiktų filmų skaičius bei prieinamumo didinimas
Kaip ir kasmet, daugiausiai žiūrovų dėmesio susilaukia nacionalinės konkursinės programos, iš kurių patyrusi tarptautinė žiuri renka geriausią lietuvišką trumpametražį filmą, taip pat jie pretenduoja ir į pagrindinį festivalio prizą „Grand Prix“. Sausį vyksiančiame festivalyje dviejose nacionalinėse konkursinėse programose varžysis trylika ryškiausių pastarųjų metų lietuvių režisierių trumpametražių filmų.
„Šį kartą nacionalinis konkursas pilnas rekordų – sulaukėme rekordiškai daug naujų lietuvių kūrėjų filmų, pirmą kartą atrinkome net trylika darbų, iš kurių – aštuonios nacionalinės premjeros! Be galo džiaugiamės naujos kūrėjų kartos aktyvumu, stipriais darbais, paliestomis aktualiomis temomis bei dideliu kūrybiniu potencialu. Kaip ir pernai, filmai bus rengiami pagal prieinamumo žmonėms su negalia kriterijus, kad su lietuvių talentais susipažinti galėtų kuo didesnė auditorija!“, – dalijasi festivalio vykdomoji direktorė Gabrielė Cegialytė.
Filmus nacionaliniam konkursui atrinko ilgamečiai festivalio programų sudarytojai – kino režisierius, scenaristas, edukatorius Andrius Blaževičius, kino žurnalistė, tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI narė Ieva Šukytė ir kinotyrininkė, kino kuratorė Mantė Valiūnaitė.
Vilniaus trumpųjų filmų festivalis ir toliau prioritetizuoja dėmesį prieinamumui, tad festivalio atidarymo filmai bus rodomi su subtitrais kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (SKN), o tiek sostinėje, tiek kituose miestuose nacionaliniame konkurse dalyvaujantys filmai bus rodomi su SKN bei su garsiniu vaizdavimu žmonėms su regos negalia. Vilniuje po filmų peržiūrų vyksiančiose diskusijose su nacionalinių konkursinių programų filmų kūrybinėmis komandomis dalyvaus lietuvių gestų kalbos vertėjai.
Atminties tema lietuvių režisierių darbuose
Pirmoje nacionalinėje konkursinėje programoje žiūrovai išvys net septynis lietuvių kūrėjų filmus. Pasak Mantės Valiūnatės, programoje dominuoja skirtingais rakursais besiskleidžianti atminties tema: keliuose filmuose tiesiogiai – rekonstruojant praeities įvykius ir bandant suprasti jų poveikį šiandienai, kituose – labiau susitelkiant į situacijas, kurių, net labai stengiantis, neištrinsi iš atminties. Juokas ir ašaros, laidotuvės ir Naujieji metai, ąžuolų parkas ir gėlių pilnas butas pakvies susipažinti su tuo, kas rūpi lietuvių kino kūrėjams.
Šią programą pradės Rimanto Oičenkos ir Audriaus Antanavičiaus dokumentinis filmas „Ožkabalių ąžuolynas“ apie Jono Basanavičiaus gimtinėje pasodintą ąžuolyną – lietuvių tautos kovų už laisvę simbolį. Luko Kacinausko filme „Laimingų kitų!” skleisis istorija apie netikėtą posūkį poros gyvenime sušmėžavus trečiam asmeniui, o režisierius Rytis Dringelis vaidybiniame filme „Savaitgalis“ pasakos apie skyrybas su mergina išgyvenusiam herojui sugrįžtančius prisiminimus.
Programą pratęs Mariaus Pocevičiaus filmas „Išnešimas“, kuriame vaizduojamas ne vienam pažįstamas pandemijos laikotarpio etapas, kuomet teko išgyventi netektį ir organizuoti laidotuves, tačiau jos šiame filme virsta tikru komišku chaosu. Režisierės Rebekos Salomėjos Kavaliauskaitės animaciniame filme „Namo“ stebėsime nematomo žmogaus istoriją pilname žmonių mieste, o filme „Kulminacijos nebus“ režisierė Gabija Beatričė Rimkutė pakvies žiūrovus išvysti perspektyvios smuikininkės, kenčiančios mokytojos emocinę prievartą, pasipriešinimo ir atpildo kelionę. Pirmąją nacionalinę programą užbaigs Kristijono Dirsės vaidybinis filmas „Reminiscence“, kuriame skleisis parduodamo buto talpinami prisiminimai ir skirtingos jų versijos.
Nuo santykių dramų ir brandos istorijų iki moralinių dilemų bei šmaikštaus Lietuvos portreto
Antroje nacionalinėje konkursinėje programoje žiūrovų laukia šeši lietuviški darbai. „Šios programos filmuose – tėvų ir vaikų santykių dramos, brandos istorijos, sudėtingos moralinės dilemos ir netgi savotiškas ir itin šmaikštus lietuvių tautos portretas, nufilmuotas „Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Veiksmas, humoras, įtampa, mistika, sudėtingas žmogaus vidinis pasaulis – visa tai talpina ši programa“, – įspūdžiais dalinasi vienas iš programos sudarytojų Andrius Blaževičius.
Programą pradės Ado Burkšaičio vaidybinis filmas „Tušinukas“, kuriame dominuoja moralinių dilemų ir sėkmės kainos temos, besiskleidžiančios priemiesčio mokykloje. Filme „Aš Noriu Sužinoti Apie Gyvenimą!“ režisierė Beatričė Sofija Piesliakaitė pasakos apie didelę įtampą patiriančios abiturientės gyvenime bręstančius pokyčius, o Martyno Norvaišo dokumentinis filmas „Aš pirkau“ šmaikščiai pristatys prekybos centro klientų pirkinių sąrašus, pirkimą nušviesdamas ne konsumerizmo, bet egzistencializmo šviesoje. Ieva Juodelytė filme „Mauna“ pasakos pirmąsyk vienos atostogauti vykstančios keturių vaikų mamos istoriją, o Eglės Davidavičės animaciniame filme „Ta, kuri žino“ lydėsime drovią ir savimi nepasitikinčią paauglę Ūlą į baseiną, kuriame mergina patirs transformuojančius išgyvenimus. Paskutinis šios programos filmas – „Parkas. Po pamokų“, režisuotas Simonos Jurkuvėnaitės. Jame – paauglių grupelės dilema gelbėjant draugą ir pasiryžimo veikti bei drąsos momentai.
Vilniaus trumpųjų filmų festivalio programoje – ir daugiau stebinančių, įtraukiančių ir pilką sausio laikotarpį nuspalvinančių filmų, kurie žiūrovus pakvies pasinerti į pašėlusį, neįtikėtiną ir širdį suvirpinantį trumpametražių filmų pasaulį. Pilna programa bus pristatyta netrukus.
18–ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio filmai bus rodomi sausio 15-21 dienomis kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ bei „LRT Epika“.
Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Festivalį iš dalies finansuoja: Lietuvos kino centras, ES programa „Kūrybiška Europa MEDIA“, Vilniaus miesto savivaldybė, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Pagrindinis informacinis partneris – LRT Epika.
