Stebint tikslius, energingus Manto Tolpežninko judesius prie pulto, ypač kai jo pasirodymas vyksta gilią naktį, sunku patikėti, kad didžėjus jau senokai įkopęs į penktą dešimtį, o netrukus minės tris susilenkus, triukšme ir tamsoje, kitaip tariant – labai kenksmingomis sąlygomis, praleistus dešimtmečius. Ne vienas jaunesnis jo kolega tokiu tempu, o ir uosle bei skoniu dar nenugrotiems, vertingiems kūriniams pasigirti negali.
Antrasis dueto „Partyzanai“ narys Gvidas Banevičius didžėjaus apsiaustą šiandien užsimeta kiek rečiau, bet ir jo meilė muzikai bei gebėjimas ne tik iškapstyti auksą iš pelenų, bet ir meistriškai vieną radinį savo setuose sulydyti su kitu, trečiu, ketvirtu, nė kiek ne silpnesni nei tada, kai du jaunuoliai susitiko tuomet dar visai šviežio Kauno rajono Šilainių kiemuose.
Tikiuosi, mano skaičiavimai teisingi ir nesumeluosiu sakydama, kad leidybinis didžėjų dueto eksperimentas, virtęs viso gyvenimo projektu, yra seniausia aktyviai veikianti tokio tipo muzikos leidykla Lietuvoje. Dar 2005 metais pradėta iniciatyva neneša Mantui ir Gvidui stulbinamos finansinės grąžos, bet per tiek metų nesusirieti, nesubankrutuoti ir vis dar matyti savo atrastus ir paskatintus talentus sėkmingai kuriant toliau, skambant ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, – puikūs dividendai.
Nors dažnai groja gimtinėje, Mantas jau daug metų su šeima gyvena Vokietijoje, o Gvidas po pasiblaškymų vėl nusėdo Kaune, tad pokalbiui apie leidybos džiaugsmus ir iššūkius susijungėme internetu. Internetinis buvo ir „Partyzanų“ leidybinis startas – 2005 metais per pasaulį vilnijo vadinamųjų netlabels banga, Lietuvoje paskatinusi rastis tokias bent vieną melomanų kartą užauginusias iniciatyvas kaip „Sutemos“.
„Pirmasis impulsas buvo tada, kai su Gvidu grįžome iš Jungtinės Karalystės ir pataikėme ant electro bangos“, – prisimena Mantas. Išties, duetas tapo trumpai sostinėje gyvavusio „Stereo 45“ vėliavnešiais, o legendiniame klube „Gravity“ turėjo skambesio plotmių prasme edukacinę seriją „Revolt“. Dar duetas turėjo draugus architektus Aivarą Jonaitį ir Vytį Puroną (Vytis tapo fantastišku garso inžinieriumi, – red. past.), arba „Soya Modified“. Šio projekto kūrinys „Remember Tomorrow“ ir tapo singlu, internetinėje muzikos įrašų enciklopedijoje „Discogs“ įrašytu kaip pirmasis Partyzanų“ leidinys, arba PZ001.
„Norėjome, kad „Soya Modified“ neapsiribotų gyvais pasirodymais, kad jų elektronika pasiektų daugiau žmonių, tuo pačiu siekėme įrodyti, kad leisti savo kūrybą galima ir be rinkos gigantų pagalbos“, – prisimena pašnekovai. Beje, šis leidinys buvo nemokamas – tuo laiku piratavimas tiesiog klestėjo (nors ir dabar neišnykęs), visi muzikos ieškodavo „Napster“ ar „Soulseek“, tad leidėjai matė daugiau prasmės tiesiog atiduoti muziką, bet legaliai.
„Soya Modified“ galiausiai virto „Soy Farm“, ir 2010-aisiais leidyklos padalinys „Partyzanai Pop“ išleido dueto vinilą „Obsession“. Tai buvo pirma plokštelė, bet ne pirmas fizinis albumas šioje istorijoje. Pirmas – šiandien jau savo kartos ikona laikomo vokalisto Giedriaus Širkos, arba „Golden Parazyth“, kompaktinis diskas. Tai buvo 2006-aisiais, netrukus po to, kai duetas šį veikėją išgirdo vakarėlyje Kauno jachtklube, o gal „Terra X“. „Pamenu, sakiau: pažiūrėk, Mantai, čiagi lietuviškas „LCD Soundsystem“, – juokiasi Gvidas.
„Partyzanai Pop“ – pirmas ir pirmaujantis (tiek pagal kiekį, tiek pagal svarbą) iš daugelio leidyklos skyrių, skirtų vis kitam žanrui ar muzikos bangai. Nuo dub iki electroclash, nuo griežto techno ritmo iki vaiskių house melodijų, nuo contemporary iki darkwave – etiketės šioje leidykloje ne tokios svarbios kaip kokybė. „Naujas padalinys paprastai gimsta taip – gauname naujos muzikos, kuri netelpa į jokią esamą lentyną, ir belieka sukurti naują, o paskui padalinys gyvuoja tol, kol yra aktualus. Taip daugiau tvarkos, o pokytis – vienintelis pastovus dalykas“, – neslepia Mantas, aiškinantis, kad motininis „Partyzanai“ pavadinimas tėra skėtis, pats leidybinės veiklos nevykdo, nes būtų netvaru mėtytis pagal madas.
Ar mados – blogai? Tikrai ne. „Trendai daro muziką exciting, jei visi grotų tą patį, būtų baisiai nuobodu.“ Taigi, nors Justas Kontrimas gretimuose puslapiuose siūlo tikrai platų žvilgsnį į šiandien Lietuvoje leidžiamą elektroniką, susipažinimui su pastaraisiais 20 metų scenoje pakaktų perklausyti vien tai, ką išleido Mantas su Gvidu.
„Patys kaip didžėjai grojome sunkesnę elektroninę muziką, bet labai norėjome bendradarbiauti su indie kūrėjais“, – „Partyzanai Pop“ priešistorę pamena vyrai. Taip „Partyzanai“ tapo pirmaisiais Beno Aleksandravičiaus-ba. leidėjais – 2014 m. ribotu tiražu atspausta plokštelė „Pasikeist EP“ šiandien laikoma kolekcine vertybe. „Without Letters“, „Local Blood“, „Colours of Bubbles“, „Akli“ – Manto ir Gvido akylumas padėjo klubinėtojams atrasti gitaras, o šių brazdintojams – praplėsti savo auditoriją bei į instrumentinę muziką elektroniniais remiksais įlieti įvairesnių spalvų.
Svarbu paminėti po „Partyzanai Pop“ vėliava 2020 metais išleistą „Bleach Cult“ – tai tas pats Vytis Puronas – vinilą „Summertime Whiteout“, analogiškai skambančiomis ambient tekstūromis koketuojantį su psichodelišku 7-uoju dešimtmečiu, paaugliškomis dilemomis ir sveikatai vis dar nepavojinga saulėkaita. Šio albumo kūrinys „Neon Sugar“ skambėjo mados namams „Prada“ pristatant 2025 m. rudens/žiemos kolekciją – tai tik įrodo, kaip tiksliai Mantas ir Gvidas geba nuspėti ateities trendus. Beje, yra ir pražiūrėtų dalykų! Mantas labai norėjo išleisti Tautvydo Gaudėšiaus, tuomet pasirašinėjusio kaip Junior a, dabar – kaip FC Baseball, muziką, tačiau Gvidas nesutiko.
Kalbant apie pinigus, tiesa ta, kad visos „Partyzanų“ leidybinės pajamos yra vėl investuojamos į ateities darbus. Seni kūriniai išlaiko naujus, kitaip tariant: „Bet to nepakanka, investuojame papildomai.“ Dar visai neseniai prireikus pasirašyti sutartį su atlikėjais „Partyzanai“ siųsdavo kadaise grupės „Joy Division“ su leidykla „Factory Records“ krauju pasirašytą tekstą: „The musicians own everything, the company owns nothing“ („Muzikantams priklauso viskas, kompanijai – nieko“). Šiais deepfake, scam ir kitų baisių dalykų laikais atrodo labai neužtikrinta ir nesaugu, bet daug metų abipusis pasitikėjimas veikė.
Dar vienas pastovus, bet kintantis faktorius, kurį norisi aptarti diskutuojant apie „partyzaninę“ leidybą, – albumų ir singlų viršeliai. Per dvidešimt metų eksperimentų grafinio dizaino srityje netrūko, ir padirbėta ne su vienu šiandien gerai šioje srityje žinomu vardu – tarp jų Povilas Utovka, Tadas Karpavičius, Domantė Nalivaikaitė. Duetas neslepia, kad rinkos kainą atitinkančių honorarų siūlyti negali, bet visuomet siūlo į užduotį pasižiūrėti taip, kad viršelis keliautų tiesiai į jo autoriaus portfolio.
Galbūt ne tik panašus „amžinai ištroškęs“ požiūris į muziką, bet ir gyvenimas atskirose šalyse (nors kurį laiką abu buvo apsistoję Vilniuje) užtikrina, kad ir po trijų dešimtmečių pažinties bendras „Partyzanų“ darbas sklandus ir produktyvus. O tai, kad leidyba netapo pagrindine veiklos sritimi ir pragyvenimo šaltiniu, tikrai nėra blogai. Žvelgiant į didžiųjų leidybinių kompanijų iššūkius, skaitant istorinius liudijimus apie santykius užkulisiuose rodosi, kad būtent mažuose, nepriklausomuose ir pasitikėjimu grįstuose susivienijimuose atlikėjai, o ir leidėjai, iš tiesų gali išlikti savimi. Artimiausiuose planuose – ir nauja veiklos sritis, į kurią „Partyzanai“ neria kartu su „Discotag“ parduotuvės įkūrėju Arnu Gatavecku. Tai įrašų platinimas (distribution), padėsiantis lietuviams greičiau ir efektyviau patekti į pasaulines prekybos vietas.
„Taip, taip, mes vis dar kartu einam į kiemą“, – baigiantis pokalbiui patikina Gvidas. Mantas prideda, kad turėdami progą jiedu visada susitinka kavinėje „Kultūra“. Artimiausias toks susitikimas, į kurį esate kviečiami ir jūs – gegužės 17 d., kai Kaune prisistatys ką tik minėtas didžėjų ir „Discotag“ tandemas. Daugiau skaitykite čia.
