„Menas yra tyrimo būdas, o jo estetikoje slypi empatija. Kai smalsumas, žaidimas ir eksperimentavimas tampa kūrybinio proceso dalimi, mokiniai įsitraukia kitaip – atranda tarpdisciplininius ryšius ir naujas bendradarbiavimo formas“, – sako Masačusetso technologijos instituto (MIT) studentė Coco Allred, šią vasarą stažavusis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) STEAM didaktikos centre.
Ši stažuotė – tai VDU, kuris yra MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų programos (MISTI) konsorciumo koordinatorius Lietuvoje, bendradarbiavimo dalis. Coco Allred MIT studijuoja meno, kultūros ir technologijų mokslo magistrą.
Coco praktika tyrinėja viešosios erdvės, estetikos ir eksperimentinės pedagogikos sankirtas. „Mokydamasi vidurinėje mokykloje supratau, kad meninė raiška yra intuityviausias ir maloniausias būdas suprasti, kas vyksta aplink mane, ir užmegzti dialogą su kitais. Menas yra tiek tyrimo metodas, tiek išraiškos priemonė“, – sako Coco Allred.
Pasak menininkės, mokydamiesi gamtos mokslų, mes sužinome, kad emocinis ir kognityvinis mąstymas nėra du atskiri reiškiniai, bet yra susiję tarpusavyje. Nors kitose srityse šis suvokimas pamažu kinta, Coco teigimu, meno atstovai šią logiką perprato daug anksčiau.
„Būtent aktualumas ir asmeninis įsitraukimas, kylantys iš emocinio ir kognityvinio mąstymo susipynimo, daro meną patrauklų šiuolaikiniams studentams. Kaip menininkė, galiu derinti iš pažiūros skirtingas idėjas ir jas susieti estetinėmis priemonėmis – pavyzdžiui, per šią kelionę į Lietuvą dirbau prie projekto, kuriame derinau lino istoriją, Baltijos kelią, poeziją ir ekologiją, nagrinėdama įvairias žodžio „linija“ reikšmes. Kūrybinio tyrinėjimo kelias dažnai būna netikėtas. Esu dėkinga už nuoširdžias pokalbius ir dalijimąsi įgūdžiais su žmonėmis, kuriuos sutikau šią vasarą Lietuvoje. Mano tyrimas tikrai atspindi šią vietą ir aš nebūčiau galėjusi jo atlikti niekur kitu“, – pripažįsta Coco.
STEAM švietimas – apie tai, kaip bendradarbiauti nežinomybės sąlygomis
Stažuotės VDU STEAM didaktikos centre metu tarpdisciplininė menininkė ne tik domėjosi ir gilinosi į centro veiklas, bet ir sėmėsi patirties bendradarbiaudama su mokslininkais ir praktikais bei kartu parengė kūrybines dirbtuves vyresniųjų klasių moksleiviams.
Kaip pasakoja pati menininkė, šių dirbtuvių metu ji su moksleiviais pasirinko tyrinėti liną – augalą, Lietuvoje turintį gilias istorines, kultūrines ir estetines sąsajas. Mokiniai ne tik piešė lino augalus, bet ir per meninius procesus analizavo jų simboliką, politinį bei istorinį kontekstus. Kūrybiniai darbai – lino motyvais dekoruotos vėliavos bei akmenų instaliacijos – rudenį bus eksponuojami VDU erdvėse.
„Šių dirbtuvių metu kūryba tapo būdu įtvirtinti tarpkultūrinį dialogą – tiek tarp Lietuvos ir JAV, tiek sujungiant skirtingas disciplinas. Džiaugiuosi, kad mokiniai patys kūrė bei ieškojo savo prasmių ir drąsiai eksperimentavo“, – pasakoja studentė.
Pasak Coco, vienas svarbiausių STEAM tikslų yra ugdyti gebėjimą mąstyti savarankiškai, prisiimti riziką ir nebijoti nesėkmių. Ji pabrėžia, kad menas šiame kontekste padeda ne tik pažinti pasaulį, bet ir kurti etiškesnį, įtraukesnį bendravimą.
„Dažnai ieškau temų sankirtų, kur estetinio tyrimo procesas skatina dialogą ir analizę apie mūsų kultūrines ir ekologines sąlygas. Mokymasis analizuoti šias sąlygas yra svarbus žingsnis kuriant geresnes sąlygas sau ir ateities kartoms. Aš visada stengiuosi, kad pamokos būtų kultūriškai aktualios ir pritaikytos prie vietos konteksto bei studentų poreikių. Jei tiksliai žinočiau, kaip vyks seminaras, nesigilindama į tai, ko galiu tikėtis iš dalyvių, man būtų labai nuobodu“, – sako Coco, pridurdama, kad dalyviai atlieka svarbų vaidmenį formuojant kolektyvinio mokymosi rezultatus.
Pažinimo esmė slypi procese
Anot MIT studentės, moksleiviai labai anksti pradeda tapatintis su skirtingomis disciplinomis. Vieni save labiau priskiria turintiems menininko gyslelę, o kiti yra labiau linkę į tiksliuosius mokslus. Įtraukdama daugiau meno į STEAM, ji bando panaikinti šias švietimo ribas.
„Kiekvienas iš mūsų turi unikalius mokymosi ir mąstymo būdus, ir mums visi jie yra reikalingi. Mokyklose naudojami mokymo metodai dažnai sustiprina šį susiskirstymą, nes matematikos mokymo metodai dažnai labai skiriasi nuo meno mokymo metodų. Manau, kad žaidybinių metodų integravimas į kompiuterių mokslų mokymą nuo ankstyvo amžiaus yra puikus pavyzdys, kaip pedagogai gali padaryti savo dalykus prieinamesnius ir įtraukti į mokymąsi platesnį moksleivių ratą“, – sako Coco Allred.
Menininkė atkreipia dėmesį, jog vesdama kūrybines dirbtuves moksleiviams, kurių metu taip pat siekiama stiprinti jų problemų sprendimo bei bendradarbiavimo įgūdžius, ji pastebi, jog vis svarbesnis vaidmuo čia tenka žaismingumo ir netikėtumo momentams.
„Štai vienų dirbtuvių metu vienas moksleivis pasidalino, jog šios veiklos metu suprato, kad iš tikrųjų moka piešti. Tai – nuostabus rezultatas, kuris atspindi mano norą dalintis piešimu kaip pažinimo ir bendravimo priemone. Piešimas skatina gilesnį stebėjimą ir geresnį mąstymą. Atsisakyti idėjų apie tai, kaip turėtų atrodyti geras piešinys, ir piešti dėl proceso, o ne dėl rezultato – tai yra tai, ką aš labai mėgstu pabrėžti savo seminaruose. Mokyklose dažnai akcentuojamas vienas teisingas atsakymas, tačiau tikrojo pažinimo esmė slypi procese. Jei mokiniai būtų skatinami tyrinėti, o ne tik atkartoti, ugdymas taptų daug įdomesnis ir prasmingesnis“, – teigia C. Allred.
Įkvėpimas ateities švietimui
Stažuotės VDU STEAM didaktikos centre metu kartu su kitu MIT studentu, elektros inžinerijos ir kompiuterių mokslų daktaru Francisco Ramirez Serrano, Coco savo dirbtuvėse taip pat integravo generatyvinio dirbtinio intelekto technologijas. Mokiniai, piešę augalų kontūrus, turėjo galimybę pamatyti, kaip jų darbai tampa trimatėmis struktūromis – skulptūromis iš vielos, o tai padėjo suprasti, kaip veikia pažangiausi dirbtinio intelekto (DI) modeliai.
„Šis bendradarbiavimas atskleidžia, kad technologijos ir menas nėra priešingi poliai – priešingai, jie vienas kitą papildo ir skatina žvelgti giliau“, – sako MIT studentė.
C. Allred įsitikinusi, kad STEAM švietimas turėtų parengti jaunus žmones būti kūrybingais, kritiškai mąstančiais ir gebančiais bendradarbiauti tarpdisciplinėje erdvėje. „Galiausiai mums reikia mokinių, kurie būtų motyvuoti padaryti pasaulį geresne vieta – ir turėtų įrankius tai įgyvendinti“, – pabrėžia ji.
