Kai rengėme pirmąjį šių metų numerį, narpliojusį bendraminčių tinklus, buvo akivaizdu – miestas, tauta, bendruomenė stiprūs tiek, kiek jų narių tarpusavio ryšiai, susipynę įvairiausiais lygmenimis. Dar supratome, kad tvirčiausius tinklus audžia ne vis gudrėjantys skaitmeniniai algoritmai, o laiko patikrinta ištikimybė ir kvėpavimas vienu ritmu.
Tad vasarį gilinamės toliau. Žengiame gilyn į Kauną ir ieškome įėjimo į miesto genčių buveines buvusiuose fabrikuose, rūsiuose ar bibliotekose. Čia – savos, ne visiems priimtinos taisyklės, tradicijos ir papročiai, kurie gali įkvėpti ar bent pakviesti stabtelėti. Ir paklausti savęs – o kas yra mano gentis?
Pradėti numerį nuo „berniukų iš Kauno“ pasirodė teisingiausia. Tai pati garsiausia Kauno gentis, kurios žaliai balti dūmai matomi toli už „Žalgirio“ arenos ribų. Tačiau greta šio riaumojimo egzistuoja ir tyliosios gentys. Tos, vienijamos siužetų knygų puslapiuose ar vėstančios kavos puodelių skimbčiojimo. Patikėkit, puodelis kavos Laisvės alėjoje – šventesnis už bet kokį verslo susitikimą.
Gentis yra ir moterys, kurios giedodamos sutartines susijungia į garsinį korį, ir prieš nuobodžią tradiciją nusiteikę fotografai, kadaise Zoologijos sodo tigrų pašonėje fiksavę griūvančią epochą.
Ieškodami tikrojo kietumo, radome kelią į juodą pastatą Šančiuose. Čia supratome, kad gentis yra vieta, kurioje tave priima be socialinės kaukės, bet tik tada, kai tavo žodis tampa tvirtesnis už plieną. O moteriškąjį šios jėgos atspindį radome kitame miesto gale, prie Neries – irgi istorinėje industrinėje erdvėje. Čia buriama kovinio sporto bendruomenė įrodo, kad gentis gali būti ir terapija, ir savisauga, ir būdas susigrąžinti gyvenimo kontrolę.
Visas žurnalo herojų grupes vienija tas pats elementas – laikas. Negali nusipirkti narystės baikerių klube, ultrų tribūnoje ar tapti savu prie knygų klubo stalo per vieną vakarą. Turi atidirbti trejus metus, šimtą kartų prasileisti treniruotėse, perskaityti tuzinus knygų arba išsrėbti kiek per daug puodelių kavos, kol tavo gentainiai pasakys: „Tu – vienas iš mūsų.“ Šiame greito vartojimo amžiuje toks lėtas, sunkus ir nuoširdus įtekėjimas yra didžiausia prabanga.
Galbūt Kaunas iš tiesų yra ne miestas, o mini respublika, sudaryta iš daugybės mažų genčių. Tebūnie šis numeris – įvadas į jų žemėlapį. Malonaus navigavimo.
