Lapkričio 29-ąją minimos žinomo dramaturgo, prozininko, vertėjo, eseisto, kultūros veikėjo Juozo Grušo (1901–1986) 120-osios gimimo metinės. Šia proga Nacionalinis Kauno dramos teatras, kuriame buvo pastatyti daugybė dramaturgo spektaklių, rengia atminimo renginį. Jis pirmadienį 17 val. vyks NKDT Didžiosios scenos fojė.
Dalyvaus: muziejininkė, J. Grušo kūrybos tyrinėtoja Nijolė Majerienė, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus, režisierius Jonas Vaitkus, solistė Rita Preikšaitė, akomponiatorė Rūta Blaškytė, NKDT generalinis direktorius Egidijus Stancikas, aktorius Dainius Svobonas.
Vakaro metu bus dalinamasi prisiminimais įžvalgomis, kūrybos epizodais, moderuos – dramaturgė ir poetė Daiva Čepauskaitė.
Veiks J. Grušo meno gimnazijos moksleivių paroda, vyks poeto ir dramaturgo bareljefo atidengimas.
Dramaturgija – reikšminga J. Grušo kūrybos dalis. Okupacijos metais spektaklius pagal istorines J. Grušo dramas ir tragedijas Kauno dramos teatre kūrė tokie režisieriai kaip Petras Kubertavičius („Tėvas“, 1944), Henrikas Vancevičius ( „Vedybų sukaktis“, 1957, „Herkus Mantas“, 1957, „Profesorius Markas Vidinas“, 1962 ), Jonas Jurašas („Barbora Radvilaitė“, 1972), Vytautas Čibiras („Švitrigaila“, 1975), Gytis Padegimas („Suomiška pirtis“, 1983, „Gintarinė vila“, 1984) bei Jonas Vaitkus („Unija“, 1978, „Meilė, džiazas ir velnias“, 2001).
Šie spektakliai tapo reikšmingais kultūros įvykiais. Štai J. Jurašo režisuota drama „Barbora Radvilaitė“ tapo poetinio spektaklio etalonu, tituluojama šimtmečio spektakliu. Beje, Barboros Radvilaitės istorija sugrįžo į Nacionalinio Kauno dramos teatro sceną ir sceniniam gyvenimui atgimė antrąjį kartą 2014 m.
J. Grušas lietuvių dramaturgijoje įtvirtino tragedijos ir tragikomedijos žanrus, skleidė egzistencializmo filosofijos idėjas, jungė tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijas.
Renginio partneris – Lietuvos rašytojų sąjunga.
Renginys nemokamas, bet dalyvavimas su galimybių pasu arba jį atitinkančiu dokumentu.
