Kaune tęsiama praėjusiais metais pradėta simbolinė tradicija – Tarptautinės kino dienos proga, gruodžio 28 d., mieste pristatyti naują su šia meno forma susijusį akcentą. Pernai prie „Romuvos“ kino teatro iškilo pirmajam lietuviškam filmui dedikuota skulptūra, o 2022 m. gruodžio 28 d. ant namo Laisvės al. 37 atidengta atminimo lenta Vladislavui Starevičiui (1882–1965).
Mano senelis Vladislavas Starevičius dar kartą atgyja šiame jo širdžiai brangiame mieste.
V. Starevičius (Wladyslaw Starewicz, Ladislas Starewich) Lenkijoje vadinamas lenkų kinematografininku, kūrė ir Rusijoje, taip pat jis laikomas pirmojo pasaulyje lėlinio filmo autoriumi. Prancūzai nemažą jo meninio paveldo dalį įvardija kaip prancūzų animacinio kino klasiką. Tačiau būtent gyvendamas Kaune, kuriame baigė ir pradinę mokyklą, dirbo miesto muziejuje (prie pastato Kauno rotušės aikštėje, kuriame anksčiau veikė muziejus, galite aplankyti pirmąjį V. Starevičiui skirtą akcentą – išraiškingą vabalų kompoziciją), kitose įstaigose, V. Starevičius ištobulino pasaulyje neregėtą animacijos techniką. Dėl to vadintas net Europos Disnėjumi, nors kūrė tuomet, kai būsimasis JAV animacijos magnatas dar buvo mažas berniukas.
Debiutiniai Starevičiaus filmai neišliko, bet, kaip atskleidė atminimo lentą inicijavęs Aurelijus Silkinis, iš pirmojo iškirptą kadrą jis iki mirties nešiojosi piniginėje – tai kauniečiui atskleidė kino festivalio „Pirmoji banga“ kvietimu Lietuvoje rudenį viešėjusi, senelio kūrybą pristačiusi menininko anūkė Léona Béatrice Martin-Starewitch.
„Esu labai laiminga matydama, kad su šia atminimo lenta mano senelis Vladislavas Starevičius dar kartą atgyja šiame jo širdžiai brangiame mieste, kuriame jis apjungė meilę gamtai, etnografinį ir mokslinį smalsumą bei naujo meno atradimą, į kurį atnešė ne vieną aukšto meistriškumo pažangą“, – tokią žinutę per šventes perdavė L. B. Martin-Starewitch.
A. Silkinis taip pat papasakojo, kad moteriai šiemet lankantis Kaune ir einant link namo, kuriame kadaise gyveno senelis, kaip tik vyko posėdis, kuriame sulaukta patvirtinimo ir leidimo atidengti šią memorialinę lentą vieną nuo 2018 m. įgyvendinamo projekto „Kauno akcentai“ objektų. Vien šiemet jų atidengta 32, iš viso mieste – per 90 viešosioms erdvėms pagyvinti skirtų akcentų.
Memorialinės lentos autorius – Algimantas Šlapikas. Jis pastebėjo, kad naujasis objektas yra Laisvės alėjoje, tad buvo svarbu suderinti klasiką ir šiuolaikinius akcentus. „Reljefas kurtas pagal autentišką Starevičiaus piešinį, siekiau, kad jis būtų kuo autentiškesnis kūrėjo atžvilgiu, ir kuo mažiau rodyti savęs“, – šypsojosi skulptorius.
Šiuo metu Kaune pažymėti jau keturi kino akcentai. Pažaislio vienuolyne rasite ženklą, kuriuo šis baroko kompleksas pažymėtas kaip geriausia Europos kino lokacija. Šis apdovanojimas skirtas už 2018 m. lapkričio mėnesį Pažaislyje filmuotą HBO ir „Sky“ serialą „Jekaterina Didžioji“ (angl. Catherine the Great), kuriame imperatorę vaidina Helen Mirren. Specialiu ženklu pažymėtas ir tiltas Petrašiūnuose, ant kurio filmuota HBO serialo „Černobylis“ scena. Trečiasis – jau minėta skulptūra „Pirmasis filmas“, skirta neišlikusiai juostai „Onytė ir Jonelis“. Kaune filmuotam kūriniui 90-mečiui dedikuotą akcentą kūrė Kęstutis Balčiūnas. Ar laukti tradicijos tęsinio kitąmet, kol kas neskelbiama, bet su kinu susijusių vietų Kaune yra dar ne viena.
Tarptautinė kino diena žymi datą, kai 1895 m, broliai Ogiustas ir Lui Liumjerai Paryžiuje kavinėje „Salon Indien du Grand Café“ pirmą kartą viešai surengė kinematografijos seansą.
Paklaustas, ar galima tikėtis ir specialių Starevičiaus seansų „Romuvoje“, atidaryme dalyvavęs kino istorikas Gediminas Jankauskas paslaptingai šyptelėjo – pasirodo, išties planuojamas 1930 m. sukurto ilgametražio animacijos filmo „Lapinas Reinikis“ seansas. Sekite informaciją!
