Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki pirmųjų Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA), paskelbtas trumpasis nominantų sąrašas, kurį išrinko speciali komisija. Devynių NAA kategorijų ir Didžiojo prizo laimėtojai bus apdovanoti birželio 30-ąją – Tarptautinės architektų dienos išvakarėse.
„Neabejoju, kad tarp komisijos narių buvo nemažai diskusijų iš 127 paraiškų atrenkant geriausius kūrinius. Patekti į nominantų sąrašą – didžiulis įvertinimas bei paskata kurti toliau. O taip pat tai nuoroda visuomenei, kurie kūriniai yra geros ir tvarios architektūros pavyzdžiai. Dėkoju visai architektų ir urbanistų bendruomenei už aktyvų dalyvavimą šiuose apdovanojimuose, kurie kuria glaudesnį valstybės ir bendruomenės ryšį“, – sako Daiva Matusevičė, aplinkos viceministrė.
NAA komisijos pirmininkas Romualdas Kučinskas teigia, kad nominantų sąrašus komisija atrinko remdamasi tiek pagrindinėmis NAA vertybėmis, tiek savo profesionalia ir ekspertine nuomone.
„Džiugu, kad didžioji paraiškų dalis buvo kokybiška ir verta dėmesio. Visose kategorijose siekėme atrinkti nominantų penketuką, tačiau jeigu darbai neatitiko išsikeltų kriterijų, nominantų buvo mažiau. Nemažai diskusijų sukėlė kategorijos „Gyvenamosios architektūros kūrinys“ ir „Už architektūros teoriją ir sklaidą“. Jose kokybiškų ir išskirtinių darbų buvo kur kas daugiau nei penki, tad tikrai ne iš pirmo karto pavyko išrinkti geriausius. Ateityje siūlytume šias dvi kategorijas skaidyti į daugiau kategorijų. Taip pat, po ilgų diskusijų, pora labai įdomių darbų buvo perkelta į kitas, komisijos nuomone, labiau tinkamas kategorijas“, – pastebi NAA komisijos pirmininkas.
Mažiausiai nominantų atrinkta kategorijose „Urbanistikos kūrinys“ (2 nominantai), „Tvarios inovacijos architektūroje“ ir „Konversija“ (po 3 nominantus).
Vertino svarbiausių organizacijų deleguota komisija
NAA darbus vertino specialiai šiems apdovanojimams suburta komisija, kurią delegavo svarbiausios architektūros organizacijos – Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga ir mokslo institucijos – Vilniaus dailės akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas.
NAA komisiją sudarė Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros docentas, architektas R. Kučinskas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas Gintaras Balčytis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė, architektė Dalia Dijokienė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai, architektai Gintautas Vieversys ir Gražina Janulytė-Bernotienė, architektas, Mies van der Rohe fondo nepriklausomas ekspertas Audrys Karalius, architektė ir urbanistė, Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, architektė, kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė, kraštovaizdžio architektas Alvydas Žickis.
Vienais iš pagrindinių kriterijų vertinant paraiškas buvo NAA vertybės: reiklumas architektūros kokybei ir estetikai, darnumas ir tvarumas, atvirumas ir skaidrumas, bendruomeniškumas, įtraukumas, socialinis jautrumas, valstybinių institucijų, architektų bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimas, kontekstualumas, funkcionalumas, vietos pajautimas, inovatyvumas.
Prieš priimant sprendimą – gyvi vizitai
Trumpasis nominantų sąrašas yra ne paskutinis apdovanojimų komisijos darbas. Šiuo metu komisijos nariai pradeda vizitus po nominuotuosius projektus. Apsilankę ir įvertinę visus kūrinius gyvai, jie nuspręs, kurie yra verčiausi pagrindinių apdovanojimų.
Geriausių architektūros kūrinių autoriai bus įvertinti šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtės specialiai NAA apdovanojimams kurtomis statulėlėmis.
Nacionalinių architektūros apdovanojimų ceremonija vyks birželio 30-ąją.
Daugiau apie nominuotus kūrinius ir jų galerija
Nominantų sąrašas
Gyvenamosios architektūros kūrinys:
Daugiabutis namas Sodų g., Vilnius („Aketuri architektai“)
Gyvenamasis namas Baritonų g., Kaunas („G. Natkevičius ir partneriai“)
Gyvenamasis namas Margavos g., Kaunas („G. Natkevičius ir partneriai“)
Namas „Krivis“ Krivių g., Vilnius („Studija lape“)
Pavėsinė privačiame sklype, Molėtų rajonas („Studija Heima“)
Svečių namas privačiame sklype, Zarasų rajonas („Studija Heima“)
„025 Concrete home“, Vilnius („ŠA Atelier“)
Komercinės architektūros kūrinys:
Administracinis pastatas Aleksote, Kaunas („Nežinomi architektai“)
Administracinių pastatų kompleksas „Business Garden Vilnius“ („Do Architects“)
„Gallery 4A“ apartamentai Basanavičiaus g., Vilnius („Aketuri architektai“)
„Office Boutique“, Vilnius („Do Architects“)
Konversija:
„Bokšto skvero“ kompleksas, Vilnius („Archinova“ ir „Studio Seilerdn Architect“)
Mokyklos pastato rekonstravimas ir paskirties keitimas į daugiabutį gyvenamąjį namą Kęstučio g., Prienai („Kančo studija“)
„Betono fabrikas“ – sovietinės betono gamyklos konversija, Vilnius („Do Architects“)
Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys:
Darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija Pagiriuose, Vilniaus rajonas („Do Architects“)
Krematoriumas „Pilkapis“ Toleikių kaime, Klaipėdos rajonas („AEXN architektai“)
Multifunkcinė renginių ir koncertų salė Zaraso ežero saloje (Šarūno Kiaunės projektavimo studija)
Vilniaus Pilaitės gimnazija („Do Architects“)
Kultūros paveldo objekto atnaujinimas:
Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija, Vilnius („Kančo studija“)
Medinės miesto architektūros muziejus Užupyje, Vilnius („Vilniaus planas“)
„Righetto gallery“ Garliavoje („Righetto studio“)
Vainių rūmų transformacija „Senatorių pasažas“, Vilnius („Do Architects“)
Tvarios inovacijos architektūroje:
Sodo namelis „A“ Kūlokų kaime, Marijampolės savivaldybė („ABU architektai“)
Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ Dubajuje („Baukas“)
Tarpdisciplininis menų centras „Nemuno7“, Zapyškis („Hito.lt“)
Urbanistikos kūrinys:
Svencelė. Miestas prie vandens („Do Architects“)
Tvarios Panevėžio miesto plėtros strategija („Bauland“)
Už architektūros teoriją ir sklaidą:
Knyga ir paroda „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898-1957) gyvenimas ir kūryba“ (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Projektas „Aikštėje“ („Architektūros fondas“)
Leidinys „PAS. Paleko architektų studija 2“ (leidykla „Lapas“)
Leidinys „Palangos architektūros gidas“ (leidykla „Lapas“)
Meno projektas „Performatyvi architektūra kaip kritinė erdvinė praktika“ (Vilniaus dailės akademija)
Viešoji erdvė:
Nemuno salos tiltas-aikštė, Kaunas (KILD, About Architecture, D. Daunys, Išora x Lozuraitytė studio)
Panevėžio Senvagės parkas (urbanistų studija „PUPA“)
Vingrių šaltinių skveras Vilniuje („Vilniaus planas“)
Meninė archiskulptūrinė instaliacija „Swāikstas Buttan“, Vilnius (Manto Maziliausko studija „m-pjūvis“)
