Šveicarijoje išlieta pirmoji iš trijų dingusių skulptoriaus Rimanto Šulskio ciklo „Fauna“ stelų. Ji atlieta vienoje prestižinių Europos meno liejyklų, kurioje liejamos ir pasaulinio garso menininko Salvadoro Dalí skulptūros.
Tai reikšmingas žingsnis atkuriant septynių stelų ciklą, sukurtą Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadui Laisvės alėjoje – kūrinį, kuris buvo numatytas architektūrinėje vizijoje, tačiau dešimtmečius liko neužbaigtas. Kelią į įgyvendinimą kadaise jam užkirto sovietinė nomenklatūra.
Sugrąžinama tai, kas buvo prarasta
„Fauna“ – monumentali skulptūrinė juosta, sukurta kaip neatsiejama Zoologijos muziejaus architektūros dalis. Architektas Keturka anuomet užduotį patikėjo jaunam perspektyviam skulptoriui Rimantui Šulskiui. Šis sukūrė modernistinį 7 stelų ciklą, vaizduojantį antropomorfinių figūrų kovą.
Keturi darbai buvo išlieti iš bronzos, o likusių trijų išlieti nebuvo leista: jos buvo pasiekusios tik gipsinių formų etapą. Pradėtus darbus, išvydus modernistinę jų išraišką, netikėtai sustabdė liejykloje apsilankę Komunistų partijos komiteto nariai. Trys neatlietos iš bronzos gipsinės stelos dingo be žinios, o mąstyti provokuojančios jau atlietos bronzinės stelos – paslėptos toliau nuo žmonių akių.
Tik atgavus Nepriklausomybę, išlietos stelos rado laikiną prieglobstį Ąžuolyno parko ūkanose prie Radvilėnų plento. Dar po dvidešimtmečio, 2011 metais, Kauno miesto taryba buvo priėmusi sprendimą grąžinti architekto vizijoje numatytą kūrinį į jam deramą vietą. Sugrąžinti į fasadą turimas keturias stelas ir atlieti iš bronzos dar tris trūkstamas.
Praėjus penkiolikai metų nuo sprendimo, idėja pagaliau virsta kūnu, skulptoriaus Rimanto Šulskio fondo iniciatyva su bendraminčių pagalba – Šveicarijoje išlieta pirmoji stela.
„Stelų atkūrimas tampa ne tik vieno kūrinio restauravimu, bet ir platesnės modernistinės miesto tradicijos puoselėjimu UNESCO kontekste”, – sako architektas Gintaras Balčytis, vienas iš projekto palaikytojų.
Kaunas šiandien pasaulyje žinomas kaip modernizmo architektūros miestas. 2023 m. „Kauno modernizmas: optimizmo architektūra 1919–1939“ įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nors Zoologijos muziejaus pastatas priklauso vėlesniam laikotarpiui, „Fauna“ tęsia Kauno modernizmo tradiciją – architektūros ir monumentaliosios plastikos sintezę, kuri formuoja miesto vizualinę tapatybę.
Meno kalba, peržengianti laikmetį
Menotyrininkė dr. Rasutė Žukienė pabrėžia, kad skulptoriaus Rimanto Šulskio kūryba išsiskiria unikalia plastine kalba:
„Rimantas Šulskis buvo vienas savičiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos modernizmo kūrėjų. Skulptoriaus kūryboje gyvūnija nėra iliustratyvi – ji tampa archetipu, mitologine būties forma. „FAUNA“ ciklas – tai ne dekoratyvinė pastato detalė, o savarankiškas meninis pasaulis, kuriame susilieja modernizmo estetika ir archajiška gyvybės vizija“, – sakė menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, VDU Menotyros katedros profesorė R. Žukienė.
Svarbu Kauno tapatybei
Tado Ivanausko Zoologijos muziejaus vadovas Ramūnas Grigonis pabrėžia, kad stelų atkūrimas turi ne tik meninę, bet ir simbolinę reikšmę miestui:
„Tai ne tik skulptūros sugrąžinimas. Tai architektūrinės idėjos išbaigimas ir pagarbos ženklas miesto kultūrinei atminčiai. Dar 2011 metais buvo priimtas sprendimas atkurti architekto numatytą fasado kompoziciją. Šiandien pagaliau žengiame realų žingsnį, kuris svarbus ne tik muziejui, bet ir visam Kaunui bei valstybei – juk mūsų modernizmo paveldas pripažintas pasauliniu mastu“, – sakė R. Grigonis.
Meno liejykla garsėjanti ir Dali darbais
Pirmoji stela išlieta Šveicarijoje – toje pačioje liejykloje, kur realizuojami ir Salvadoro Dalí skulptūriniai darbai.
Liejykla garsėja precizišku darbu, patirtimi ir sudėtingų meninių formų realizavimu, todėl pasirinkta siekiant užtikrinti aukščiausią atkuriamo kūrinio kokybę bei ilgaamžiškumą.
Siekiama atkurti istorinį teisingumą
Išliejus tris stelas, jos vasarą bus pargabentos į Lietuvą. Vėliau kartu su atnaujintomis ir šviežia patina padengtomis stelomis iš Radvilėnų plento, jos sugrįš į kūrėjo joms numatytą vietą. Kaunas atgaus vientisą kūrinį, papildantį UNESCO kontekste vertinamą miesto modernistinį paveikslą.
