2019 m. vasarą Pažaislio muzikos festivalis kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostine 2022“ pradėjo socialinį projektą „Susitikimai muzikoje“, kurio tikslas – pristatyti muziką tiems, kurie negali patys lankytis koncertuose. Projektas skirtas įvairią negalią ir ypatingus poreikius turintiems žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių negali dalyvauti muzikos koncertuose kartu su kitais klausytojais.
Per trejus metus 7 Kauno socialinių paslaugų ir globos įstaigose surengta 17 koncertų, kuriuose muzikos klausėsi daugiau kaip 500 įvairaus amžiaus žmonių. „Susitikimai muzikoje“ subūrė daugiau kaip 25 profesionalius atlikėjus, kurie yra pasiryžę tęsti šią prasmingą veiklą ir ateityje.
Projekto partneriais, kurių erdvėse buvo rengiami koncertai, tapo Kauno miesto ir rajono specialiosios įstaigos: Kauno specialioji mokykla, Kauno Vaiko raidos klinika, Kauno r. Socialinės globos centras; Panemunės senelių namai, Kauno neįgaliųjų draugija, Kauno „Arkos“ bendruomenė-dienos užimtumo ir darbo centras žmonėms su negalia, negalią turinčių asmenų centras „Korys“. Vienas pagrindinių projekto partnerių, atstovaujančių profesionalius muzikos atlikėjus, jaunų muzikos profesionalų suburta mažoji bendrija „Harmonija tapo tikru „Susitikimai muzikoje“ ambasadoriumi.
Vykdant projektą drauge su partneriu iš Nyderlandų „Embrace Nederland“ fondu buvo surengti trys edukaciniai projektai profesionaliems muzikams, kurių metu atlikėjai gavo specifinių žinių apie tokio pobūdžio renginius. Šio fondo įkūrėjas ir meno vadovas Philipas Curtisas, direktorė Margot Hoiting, muzikos terapeutė Simone Zwart dalinosi savo ilgamete darbo su įvairiomis negalią turinčių bei pažeidžiamų asmenų grupėmis patirtimi.
Projekto „Susitikimai muzikoje“ sumanytoja ir Pažaislio festivalio projektų kuratorė Lina Krėpštaitė, paklausta, kas paskatino tokio projekto atsiradimą festivalio rėmuose, įvardija siekį realizuoti festivalio socialinę misiją bei atkreipti dėmesį į žmones, kurie neturi galimybės apsilankyti šiame viename ryškiausių klasikinės muzikos įvykių Kauno mieste. Taip gimė šis projektas, apie kurį L. Krėpštaitė sako: „Tikiu, kad muzika gali ir turi būti prieinama kiekvienam žmogui, visgi įvairių negalių ir ypatingų poreikių turintys asmenys mėgautis gyvais koncertais gali, deja, ne taip jau dažnai. Tad kiekvienas muzikinis susitikimas su atlikėjais jiems yra išskirtinė šventė, paliekanti gerų emocijų ir įspūdžių ilgam.
Projekto renginiuose dalyvavę atlikėjai, į pirmuosius renginius keliaudavę apimti nerimo ir nežinios, sulaukė daug nuoširdaus džiaugsmo, šypsenų ir padėkų, taigi per tris metus pavyko Kaune suburti nemažą profesionalių muzikų bendruomenę, kuri supranta, jog muzika gali skambėti ne tik koncertų salėse.
Šį pavasarį drauge su „Embrace Nederland“ fondu surengtas seminaras „Kitoks muziko(s) vaidmuo“ paskatino ir VDU Muzikos akademijoje studijuojančius jaunuosius muzikos profesionalus permąstyti savo ateitį ir, galbūt, pagalvoti apie naujas profesines galimybes, tad, viliuosi, kad projekto metu suburta bendruomenė augs, tobulės, o „Susitikimai muzikoje“ taps neatskiriama Kauno miesto, rajono ir visos Lietuvos kultūros dalimi.
Projektas apėmė įvairaus amžiaus grupių auditoriją. Kiekviename iš centrų vykę koncertai įgydavo skirtingą formatą, kurį padiktuodavo jo besiklausanti auditorija. Pavyzdžiui, Kauno Vaiko raidos klinikoje atliekami W. A. Mozarto kūriniai vaikams ir jų tėveliams dovanojo ne tik daug gerų emocijų, bet paskatino šokti, judėti bei burtis į nusiraminimo ratą.“
Projekto „Susitikimai muzikoje“ dalyvės fleitininkės Monikos Ryškutės-Žimailės manymu, čia muzika spindi ne tik koncertinėje šviesoje, bet ir žmonių veikloje, jų asmenybėse, jų gyvenimuose. „Dalyvaudama projekte kaip atlikėja ir kaip lektorė ne tik pasisėmiau įvairiausių įspūdžių, bet taip pat kaip muzikė praplėčiau savo žinių lauką muzikos terapijos, kaip mokslo, ir muzikos, kaip savaiminės terapijos, supratimo klausimu. Grojant ypatingiems vaikams ir bendraudama su tarptautinio lygio muzikais įgavau neįkainojamą patirtį įprasminti savo muzikinę veiklą visuomenės vardan ir patenkinti žmonių psichologinius bei emocinius poreikius pasitelkiant muziką. Šis projektas – ne tik didžiulė įvairių galimybių jėga, bet ir pavyzdys, kad muzika toli gražu skirta skambėti ne tik koncertų salėse, kad ji apskritai skirta ne tik skambėti – muzika yra tema bendravimui, sprendimams, kūrybai, idėjų ir norų įgyvendinimui“, – trejų metų dalyvavimo projekte patirtimi dalijasi M. Ryškutė-Žimalė.
