Žurnalų archyvas

Supermenas kilęs iš Vilijampolės! (Pasakoja Jaq Greenspon)

2 spalio, 2021, Kotryna Lingienė / „Kaunas pilnas kultūros“ | Interviu, Mėnesio tema, Naujienos

Jaqas Greensponas, Las Vegase užaugęs amerikietis, kauniečiu tapo dėl meilės. Jis sėkmingai dėsto Vytauto Didžiojo universitete. Popkultūros specialistas mylimas studentų. Ketina ir pats apsiginti daktaro disertaciją, kurioje siekia ištirti komiksų ir propagandos santykius. Apie politiką šįkart nekalbėjome, bet komiksai – Jaqo gyvenimo tema, apie kurią jis gali diskutuoti valandų valandas. „Marvel“, „DC“, supermenai, betmenai, kapitonai…

Donato Stankevičiaus nuotr.

Tokia, kokią žinome šiandien, komiksų industrija skaičiuoja daugiau nei 80 metų, o Jaqas į šį pasaulį pasinėrė dar būdamas visai mažas. Greičiausiai kaip daugelis tuo metu augusių amerikiečių. Mėgstamiausias jo herojus (tiksliau, daugybė personažų šiuo pseudonimu) – Tamsos baikeris (Ghost Rider).

Jums įdomesnė pati komikso pasakojama istorija ar grafinė jos išraiška?

Abu dalykai – aš pats rašytojas, taigi, be abejo, pasakojimas svarbu. Šiais laikais istorija neretai perdėtai ištempiama – užuot papasakota viename 20-ies puslapių leidinyje, ji tęsiasi per 47 knygas lyg kokia muilo opera. Man asmeniškai patinka kova su mėnesio blogiuku, o ne metus besivystančios intrigos. Nors, tarkim, 1986-aisiais išleista serija „Stebėtojų lyga“ („Watchmen“), kurią sudarė 12 tomų. Vieną sudarė 22 puslapiai komiksų, o pabaigoje buvo pridėti tekstai, apie kuriuos užsiminta pagrindinėje istorijoje. Pavyzdžiui, senas superherojus ar blogiukas parašo savo autobiografiją, kuri cituojama komikse. Taigi „Stebėtojų lygos“ serija išleista per metus ir iki šiol perleidžiama. Pernai HBO pristatė ir TV serialą. 

Manau, galėtume net Vilniaus ir Kauno ar „Žalgirio“ ir „Ryto“ istoriją sukurti, remdamiesi Šekspyro metodais.

Ar dažniau komiksus kuria rašytojo ir dailininko duetas, o gal viską daro vienas žmogus?

Visaip būna – sakyčiau, skirtingų būdų suskaičiuotume tiek, kiek yra komiksų. „Marvel“ atveju Stanas Lee pasikviesdavo dailininką, kuris papasakodavo savo viziją. Pavyzdžiui, veikėjas A kovoja su veikėju B, tuo pat metu antrame plane vystosi tokia ir tokia istorija. Tuomet dailininkas sukurdavo eskizus, nuspręsdavo, kas vyksta kuriame puslapyje. Stanas Lee prirašydavo dialogus. O „Stebėtojų lygos“ autorius Alanas Moore’as dailininkui nurodydavo net linijos storį. Frankas Milleris, sukūręs „Tamsos riterio sugrįžimą“ („The Dark Knight Returns“), pats ir piešia, ir rašo. 

Donato Stankevičiaus nuotr.

Kaip, būdamas popkultūros tyrinėtojas, paaiškintumėte, kodėl ši literatūros forma tokia populiari? Ar dėl savotiško paprastumo, kai raidžių mažai, o spalvų – daug? 

Iš dalies – taip, grafinius romanus lengva skaityti. Be to, kas nenorėtų būti superherojumi, Supermenu, kuris gali skristi ir lankstyti plieną? Beje, ar žinote, kad Supermenas turi ryšį su Kaunu?

Ką???

Taip, šio herojaus autoriai – Joe Shusteris ir Jerry’s Siegelas iš Klivlendo, Supermeną kurti pradėję dar iki Antrojo pasaulinio karo. Abu jie pirmos kartos amerikiečiai. Jerry’io tėvai į JAV atvyko iš Vilijampolės. Istorija tokia, kad teises į Supermeną jie pardavė vos už 130 dolerių. Vėliau, žinoma, jiems buvo kompensuota, bet dėl to reikėjo pakovoti.

Jerry’s augo emigrantų šeimoje, turėkime omenyje kalbos ir papročių skirtumus, tad paauglystėje dėl to patirdavo sunkumų mokykloje. Neabejotinai tai turėjo įtakos Supermeno charakterio bruožams. Grįžtant prie to, kuo žmones žavi komiksai, čia svarbus meilės trikampis. Klarkas Kentas myli Lois Lane, ji myli Supermeną, o tai juk tas pats žmogus. Visa tai kursto Supermeno legendą jau daugiau nei 80 metų. 

Supermenas, Betmenas, Žmogus voras, net tokie kūriniai, kaip „Vestsaido istorija“ ar „Liūtas karalius“ – viskas taip pat paprasta kaip pas Šekspyrą. „Liūtas karalius“ – tai visiškas Hamletas, o „Vestsaido istorija“ – Romeo ir Džuljeta. Manau, galėtume net Vilniaus ir Kauno ar „Žalgirio“ ir „Ryto“ istoriją sukurti, remdamiesi Šekspyro metodais.

Donato Stankevičiaus nuotr.

Nepamirškime ir propagandos. Martinas Goodmanas, „Timely Comics“ (vėliau virtusių „Marvel“ imperija) leidėjas, siekė sukurti superherojų, kuris galėtų įveikti Hitlerį. Tiksliau, sakė norįs tokio, kuris su Hitleriu kovotų, nes bijojo, kad šis paduos jį į teismą, jei karas pasibaigs prieš pasirodant komiksui. Na, ir štai, mes turime Kapitoną Ameriką. Pirmojo komikso viršelyje jis vaizduojamas trenkiantis Hitleriui į veidą. Taigi, vaizdas vertas tūkstančio žodžių.

Kaip rašytojas, tuo tikite?

Be jokios abejonės. Dabar sėdime kavinėje, ir, jei norėčiau ją apibūdinti tekstu, užtrukčiau gal porą puslapių. Bet galiu tiesiog išsitraukti telefoną ir nufotografuoti – iš vienos nuotraukos suprastumėte, apie ką aš.

Ar esate pats sukūręs komiksų?

Taip. Žunale „New Mobility“, skirtame žmonėms su negalia, sukūriau istoriją apie kojų netekusį genijų. Žmogiškuoju pavidalu jis kojų neturi, bet, tapęs superherojumi, skraido ir gaudo blogiukus. 

Neabejoju, kad turite milžinišką komiksų kolekciją. 

Dabar jau mažesnę, gal kelis šimtus. Savo mylimo Tamsos baikerio komiksus rinkau būdamas mažas – turėjau visus antrojo Tamsos baikerio, arba Johnny Blaze’o, leidinius. Johnny Blaze’as buvo motociklininkas, pardavęs sielą velniui, kad išgelbėtų vėžiu sirgusį savo patėvį. Aišku, apie sandorį jis niekam nepapasakojo, tad patėvis, manydamas, kad miršta, vis tiek žuvo atlikdamas triuką motociklu. Johnny velniui pasakė, kad šis nesilaikė susitarimo, o velnias atšovė, kad laikėsi – juk patėvis mirė ne nuo vėžio, taigi Johnny sielą jis vis tiek pasiims. Kituose epizoduose, kurių buvo 81, Tamsos baikeris buvo apsėstas demono. 

Donato Stankevičiaus nuotr.

2007-aisiais pasirodė filmas, kuriame jį vaidino Nicholas Cage’as, tad susidomėjimas šiuo herojumi vėl išaugo, pasirodė naujų komiksų. Bet tų leidinių neberinkau. Beje, biure esu pasikabinęs įrėmintą pirmąjį už savo pinigus įsigytą Tamsos baikerio komiksą. Tiksliau, jo kopiją – originalas ir kitkas liko Las Vegase. 

Kaune kaupiu labiau knygas apie komiksus, teoriją, akademinę literatūrą – tai man praverčia darbe. Tiesa, kai užsimanau kokio komikso, susisiekiu su savo mėgstama parduotuve Las Vegase, jie išsiunčia užsakymą tėvams, kurie vėliau perduoda man į Kauną. Pastaruoju metu domiuosi grafiniais romanais – turiu paminėti Arto Spiegelmano „Maus“, bet yra ir daug kitų nuostabių leidinių. Tai puikus būdas įdomiai papasakoti istorijas – tikras ar išgalvotas. Beje, daugybę komiksų laikau tiesiog savo planšetėje. Gal 12 gigabaitų. 

Jei galėtumėte perduoti žinutę Tamsos baikeriui, ką pasakytumėte?

Kad tikrai bus geriau. Viena priežasčių, kodėl man patinka šis herojus, – jis toks amžinas nevykėlis, niekada nelaimi, nuolat gauna į kailį. Būdamas paauglys nesunkiai su juo susitapatinau.