Netoli „Žalgirio“ arenos (pakeliui ir greitojo maisto užkandinė yra) ir visai prie pat Krepšinio namų. Strategiškai puikioje vietoje įsitaisiusi viena iš dviejų (arba trijų, jei, kaip pašnekovai siūlo, skaičiuosime „15min.lt“ padalinį „24sek“) krepšinio žiniasklaidos gigančių Lietuvoje. Ir jokios ironijos žodyje „gigantas“ ieškoti nereikia: dešimtimis tūkstančių skaičiuojamos tinklalaidžių – kelių per savaitę – perklausos, per du tūkstančius …

„Mano vadovas gerai vertina šią užklasinę veiklą, laiko tai viena mano, kaip darbuotojo, stiprybių“, – nustebina Mindaugas Šatkus, informuodamas, kad sportas jo gyvenime nėra pagrindinis darbas, o tik hobis. Judesio entuziastų bendruomenės, regimos ne tik sporto, bet ir kultūros ratuose, „Šešios trim“ įkūrėjas, pasirodo, dirba „nuo aštuonių iki penkių“, vienoje gamykloje šiuo metu yra tvarumo …

1933 metais Kaune, „Inkaro“ gumos fabrike, įkurtas futbolo klubas pergyveno kelias santvarkas ir net patį fabriką. Po kelių dešimtmečių Kaune, patriotiškai nusiteikusių naujųjų kauniečių šeimoje, kurioje tėvas tėvas žiūrėdamas ledo ritulį sakydavo „nebandyk sirgti už tuos SSRS, rinkis ką nori – čekus, vokiečius ar švedus“, bet krepšinyje palaikė lietuvių pagrindu sudarytą SSRS rinktinę, gimė Evaldas …

Kad Kaunas turi gilias krepšinio tradicijas, kuriomis didžiuojasi daugelis, – nenuginčysi. Ieškant būdų šiai istorijai ir šiam jausmui perteikti, Kaune prieš kelerius metus nuspręsta statyti Lietuvos krepšinio namus. Šiandien adresu Santakos g. 11 jau randame iškilusį pastatą, po kurio stogu įsikurs ne tik Lietuvos krepšinio federacija, konferencijų, renginių erdvės, bet ir muziejus bei kavinė.  Tiesa, …

„Ką bepasakytum, visada bus prieštaraujančių, paneigiančių, įsižeidusių, supykusių, nusivylusių ir apšaukiančių klaidatikiu, neišmanėliu ar nesusipratėliu. Visada bus rašančių pastabas paraštėse ar teisingiau interpretuojančių. Bet čia ir visas žavesys“, – savo feisbuko paskyroje vasarį, iškart po to, kai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė užsitikrinus kelialapį į Europos čempionatą, komentavo filosofas Paulius Gritėnas. Žinoma, jis – apie lietuviškąjį …

Kad visai greta Kauno galima rasti Paryžių, Šveicariją, Londoną, žino daugelis „savaitgalio turistų“. Bet kad pačiame mieste būtų tokių tolokai nuo mūsų esančių miestų kaip Mumbajus ar Meksikas – tiksliau, jų modernistinės architektūros – pėdsakų, galbūt dar nesate girdėję. Žinoma, į šiuos sugretinimus vertėtų žiūrėti atlapaširdiškai. Tai ne griežti istoriniai faktai, o greičiau kūrybiškos įžvalgos …

Fotografija – užfiksuoti prisiminimai, išliekantys ateičiai. Kad ir vienas labiausiai šio straipsnio herojaus atmintyje įstrigusių jo paties įamžintų kadrų, kuriame matomas Kauno legenda tapęs apgriuvęs „Merkurijus“. 2009 m. toks vaizdas aplinkiniams atrodė įprastas, o štai šiandien jo reikšmė miestui – begalinė. Prekybos centro nebėra, tačiau visuomenei dabar tai primena apie dešimtmečius besitęsiantį Kauno miesto augimą. …

„Petrašiūnai ir Amaliai! Ir visi kiti paraliai!“ – taip dainuodavo vietiniai vaikai tais laikais, kai nuo čia iki Kauno dar buvo toli. „Paralių“ buvo daug: Aukštieji Petrašiūnai ir Žemieji Petrašiūnai, Aukštieji Amaliai, Žemieji Amaliai ir net Naujieji Amaliai, o kai kurios vietos turėjo dar savo atskirus pavadinimus. Ar žinote, kad šiandien, lankydamiesi prekybos centre „Molas“, …

Be visos galybės titulų ir pravardžių, Kauną galima įvardyti ir kaip tiltų miestą. Tarpusavyje besijungdamos upės čia siejo iš įvairių kraštų plūdusius pakeleivius, radusius puikią vietą prekybai, o didėjant sausumos transporto reikšmei Kaunas tapo ir esmine plentų sankirta. Upių krantus netruko sujungti keltai ir laikinieji tiltai, vėliau juos keitė jau nuolatiniai.  Neatsakysime į klausimą, kiek …

„Tiršta giluma aš vadinau vaizdą, kai už namų eilės matosi ne daržai, laukai ir miškas, o kiti namai, kiemai, arkos, vartai, pasažai, jungiamieji balkonai ir tuneliai. Miestų su intensyviai tiršta perimetrinio užstatymo giluma Lietuvoje nėra daug“, – LRT Radijo laidoje „Kultūros savaitė“, pirmojoje šiemet, kalbėjo dailėtyrininkas Ernestas Parulskis. Ir nors jo komentaras (įrašą galima rasti …

Turbūt kiekvienas galvoje susikuriame skirtingą savo miesto vaizdą – vaikščiodami gatvėmis matome tuos pačius pastatus, augalus, kelius, tačiau juos prisimename skirtingai. Be to, nuolat kinta ne tik mūsų prisiminimai, bet ir urbanistinis peizažas. Galbūt dėl to daugelį žavi senos fotografijos, kuriose galime susipažinti su kitokiu, nebeegzistuojančiu miestu. Ne ką mažiau įdomu stebėti, kaip miestą – …

Peržiūrinėjant buvusių kelionių nuotraukas ar stebint, kaip būdų išvykti, skraidyti, pramogauti randa kiti, antrojo karantino gilumoje nesunku pasijusti uždarytam tarp keturių sienų. Ir net ta įprastai nematoma riba tarp miesto ir rajono šiuo metu tikresnė nei Šengeno sienos. Visos gatvelės išvaikščiotos, visi parkai nupėduoti. Ekranai alergizuoja. Kaip pakeisti požiūrio kampą?  Tiesiogine prasme. Sėdint troleibuse – …