Muziejuje yra daug įdomių eksponatų, kurie vis dar laukia savo dėmesio, nuodugnesnių tyrinėjimų. Vienas iš tokių eksponatų yra Vaižganto darbo kalendorius, kuris yra zakristijoje ant stalo.

Iš XIX a. pastatyto I forto užnugario betoninio kaponieriaus pasirodantis ženklas, L. Kutavičiaus šviesos instaliacija – lyg simbolis, kviečiantis užsukti ir stebėti.

Šiandien jis – radijo stoties „LRT Klasika“ vadovas, bet radiją aptarsime tik pačioje pašnekesio pabaigoje. „Kaunas 2022“ ambasadoriaus gyvenimo aprašyme telpa darbas orkestre, studentiško džiazo festivalio organizavimo iššūkiai ir… betarpiškas santykis su klasikine muzika, kurio daugeliui jo kartos atstovų nepavyksta užmegzti. Gal paskaičius bus drąsiau? O pypkė jokia ne metafora – Julijus turi jų kolekciją ir pokalbio metu maloniai papsėjo.

Atrodo, nesvarbu, ar išmokstama gero, ar blogo, visuomet kyla klausimas, kas to išmokė. „Kas primokė?“ – klausiame prisidirbusio vaiko. „Kas buvo tavo mokytojas?“ – klausiame tiek jauno, tiek brandaus kompozitoriaus. Atrodo, nesvarbu, ar išmokstama gero, ar blogo, visuomet kyla klausimas, kas to išmokė. „Kas primokė?“ – klausiame prisidirbusio vaiko. „Kas buvo tavo mokytojas?“ – klausiame tiek jauno, tiek brandaus kompozitoriaus.

Viena iš šio festivalio nerašytų taisyklių – ribotas dalyvių skaičius. „Kaunas Piano Fest“ kasmet kviečia prisijungti ne daugiau nei 16 pianistų.

Su kokiais garsais jums asocijuojasi Brazilijos vardas? Daugeliui turbūt su sambos melodijomis ar gyvūnijos chorais iš atogrąžų miško tankmės. Bet šįkart klausimas apie kitą Braziliją ir kitą Argentiną – ne tas, kur už Atlanto, bet tas, kuriomis baigiasi Žaliakalnis. Tas, iš kurių matosi Šilainiai, prie kurių kampuoto silueto samba galbūt ir nesiderintų.  Apie Braziliją(-ką) ir …

Lakoniškai, bet skambiai – šiuolaikine opera „Geros dienos!“, pasakojančia apie kasininkių likimus – prieš dešimtmetį pirmąsyk trise prisistatė kaunietės Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė ir Rugilė Barzdžiukaitė. Žodis, garsas, vaizdas. 2019-aisiais šios trys pavardės sumirgėjo viso pasaulio žiniasklaidoje, ir ne tik kultūrinėje.  „Auksinis liūtas“ Venecijos bienalėje už operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“ – bene aukščiausias Lietuvos …

Aš niekada nemanau, kad padariau geriausią darbą. Tas variklis varo ir stumia į priekį, nes niekada nesi iki galo patenkintas. Žinai, kad gali geriau, žinai, kad įmanoma.

Ar dar pamenate tokią laikmeną – kompaktinį diską? Lietuviams su viso ko vakarietiško antplūdžiu po Nepriklausomybės atkūrimo besiasocijuojantis artefaktas turi daug klasiškesnę istoriją. Kaip žinia, į kompaktinį diską telpa 74 minutės 33 sekundės muzikos ar kitokio garso. Todėl, kad tiek truko 1951 metais atlikta Beethoveno devintosios simfonijos versija. Atlikta ji buvo lėtai. Dirigavo Wilhelmas Furtwängleris, …

Nors šiame numeryje daugiau kalbame apie profesionalųjį sportą ir profesionalias aistras, nevertėtų pamiršti, kad profesionalumas sukurtas nuo nulio. Daugelis sporto šakų, šiandien skaičiuojančių milijardines apyvartas, kadaise gimė iš noro judėti ir dalintis emocijomis. Ir neprivalai būti idealios fizinės formos, jei tiesiog nori išbandyti save. Taigi futbolo komandos „FC Kiemas“ atstovės – Kauno menininkų namuose dirbanti …

Pasaulinė „Makabiada“, apie kurią Gercui pasakojo Semionas, – žydų bendruomenės žaidynės, kurios yra 1929 m. vykusio „Maccabi“ kongreso rezultatas, inicijuotas Yosefo Yekutieli.

1922 metų balandžio 23-iosios popietę Kauno rotušės aikštėje būriavosi daugiatūkstantinė minia. Proga nebuvo džiugi – tai buvo protesto akcija prieš tuomet vykusį Vilniaus krašto integravimą į Lenkijos sudėtį. Renginys atspindėjo vieną iš šio dvilypio Lietuvos istorijos laikotarpio pusių – laikotarpio, kai nepriklausomos valstybės kūrimo optimizmas maišėsi su geopolitinių realijų atnešamais sunkumais. Kitoje miesto pusėje po …