Lapkričio 12 d., ketvirtadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma paroda „Kulautuvos lobiai“. Jos centre – penki sidabro lobiai, archeologų aptikti žirgų kapo dugne. Paroda pratęsia Vytauto Didžiojo karo muziejaus organizuojamą archeologijos parodų ciklą, supažindinantį su Kauno rajone atrastomis praeities vertybėmis ir atveriantį lankytojams muziejaus saugyklose saugomus rinkinius.
Kulautuvos senkapyje iš viso rasta net dešimt lobių. Penki jų aptikti 1993, 1994 ir 1996 metais, dar penki – 2018-aisiais. XIV a. antrąja puse datuojami sidabro radiniai išskiria šią vietovę iš kitų Vidurio Lietuvos kapinynų ir kviečia pažvelgti į Kulautuvos istoriją, siekiančią gerokai ankstesnius laikus nei kurorto kūrimasis.
Šešios duobutės ir penki lobiai
Vienas įspūdingiausių Kulautuvos archeologinių atradimų užfiksuotas 2018 m., archeologo Manto Daubaro vadovaujamų detaliųjų tyrimų metu. Žirgų kape Nr. 27, kuriame palaidoti ne mažiau kaip penki žirgai, aptiktos net 63 įkapės. Tarp jų – žirgo aprangos ir raitelio ekipuotės detalės, žąslai, pentinai, balnakilpės, sagtys, apkalai, karoliukai ir kiti radiniai. Dalis dirbinių puošti sidabru, o išlikęs audinio fragmentas – auksuotais siūlais.
Tačiau ypatingas atradimas archeologų laukė pasiekus kapo dugną. Čia aptiktos šešios siauros, maždaug penkių centimetrų skersmens duobutės, įgilintos į natūralų, žmogaus veiklos nepaliestą gruntą. Penkiose jų buvo paslėpti sidabro lobiai. Šeštoji buvo tuščia.
Keturiuose lobiuose rasta smulkiai sukapotų sidabrinių papuošalų. Penktajame – sveikas sidabrinis žiedas praplatinta pinta priekine dalimi ir į dvi dalis perlaužta sidabrinė pasaginė segė su gyvūnų pavidalo galais. Bendras šiuose lobiuose esančio sidabro svoris – 272,98 gramo.
Visus penkis Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomus lobius lankytojai galės apžiūrėti naujojoje parodoje. Greta bus pristatomi radiniai iš to paties, įkapių gausa išsiskiriančio žirgų kapo ir kitų 2018 m. tyrinėtų kapaviečių.
Kulautuvos praeitis – nuo ankstyvųjų kapų iki viduramžių sidabro
Dešiniajame Nemuno krante įsikūrusios Kulautuvos apylinkėse žmonių gyvenimo pėdsakai apima ilgą laikotarpį. Į šiaurės vakarus nuo miestelio centro, Nemuno ir Klevinės upelio slėnyje, aptikta senovės gyvenvietė datuojama nuo I tūkstantmečio pradžios iki II tūkstantmečio vidurio. Senkapyje nustatyti skirtingų epochų žmonių palaidojimai, XII–XIV a. žirgų kapai ir galima mirusiųjų deginimo vieta.
Archeologų dėmesį ši vietovė patraukė 1986 m., kai Vilkijos kraštotyrininkai pranešė apie arimuose randamus kaulus ir keramiką. Kitais metais čia apsilankę specialistai surinko paviršiuje pasklidusius radinius, o senkapis ir gyvenvietė buvo įtraukti į saugomų objektų sąrašus.
1990–1991 m. Kulautuvos kapinyną tyrinėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologai, vadovaujami Kristinos Rickevičiūtės. Ištyrus 425 kvadratinių metrų plotą, aptikti aštuoni I–II a. griautiniai ir du panašaus laikotarpio degintiniai žmonių kapai. Tyrimų metu surinkta apie 80 muziejinių vertybių.
Dalį šių radinių taip pat bus galima išvysti parodoje: įvijinius antsmilkinius, smeigtukus, apyrankes, karoliukus ir kitus dirbinius. Jie papildys viduramžių lobių istoriją, leisdami pažinti ankstyvesnius šios vietos praeities sluoksnius.
Muziejų partnerystė atveria saugyklų vertybes
„Kulautuvos lobiai“ – šeštoji parodų ciklo „Kauno rajonas nuo pat šaknų“ paroda, tęsianti Kauno rajono muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus bendradarbiavimą. Nuo 2024 metų plėtojamas ciklas kviečia pažinti Kauno rajono praeitį per čia atrastus archeologinius radinius – nuo kasdienybės daiktų ir aprangos detalių iki laidojimo papročius bei senųjų meistrų gebėjimus liudijančių dirbinių.
Ciklą pradėjo paroda „Šilelio senkapio radiniai“, vėliau lankytojams pristatytos „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“ ir „Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę“. Jas pratęsė parodos „Karmėlavos senkapio diržo krepšiai – XVI a. mados atspindys“ bei šiuo metu tebeveikianti „Puošnūs ir praktiški Masteikių senkapio radiniai“. Šios penkios parodos jau sulaukė beveik 10 tūkstančių lankytojų.
Kiekviena ciklo paroda atskleidžia vis kitos Kauno rajono vietovės savitumą ir papildo bendrą krašto istorijos pasakojimą. Karmėlava lankytojus stebino išskirtinai gerai išlikusiais odiniais diržo krepšiais, Masteikiai – radinių puošnumu ir praktiškumu, o Kulautuvos istoriją šįkart pasakos žirgų kapo dugne paslėpti sidabro lobiai.
Muziejų partnerystė leidžia visuomenei išvysti Vytauto Didžiojo karo muziejaus saugyklose saugomus Kauno rajono archeologinius radinius, kurių tik nedidelė dalis įprastai pristatoma lankytojams. Raudondvario pilyje rengiamos parodos suteikia galimybę šias vertybes pažinti arčiau jų atradimo vietų, o vietos bendruomenėms – naujai pažvelgti į savo gyvenamosios aplinkos istoriją. Taip ciklo pavadinimas „Kauno rajonas nuo pat šaknų“ įgauna konkrečią prasmę: krašto praeitis atsiveria per autentiškus, jo žemėje išlikusius žmonių gyvenimo pėdsakus.
Parodos „Kulautuvos lobiai“ atidarymas – lapkričio 12 d., ketvirtadienį, 18 val. Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje (Pilies takas 1, Raudondvaris). Paroda Kauno rajono muziejuje veiks iki 2027 m gegužės 27 d.
Parodos organizatorius – Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Partneris – Kauno rajono muziejus.
Parodos kuratorė – Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Gerarda Dručkuvienė.
