Švęsdamas 95-ąjį Jurgio Mačiūno gimtadienį, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus gavo ypatingą dovaną iš Berlyne veikiančio tyrimų centro „Archivio Conz“.
Pučiant žvakutes ant Jurgio gimtadieninio torto, nuskambėjo ambicingas noras – Lietuvoje įkurdinti vieną reikšmingiausių pasaulyje Fluxus ir eksperimentinio meno kolekcijų. Šiam planui įgyvendinti reikia mecenato, kuris kolekciją padovanotų Lietuvai.
„Archivio Conz“ – avangardinio meno paveldas
Lapkričio 8-ąją atšventėme Fluxus judėjimo sumanytojo ir organizatoriaus Jurgio Mačiūno (George Maciunas, 1931–1978) 95-ąjį gimtadienį. Šia proga muziejui buvo įteiktas prancūzų poeto, muziko, tipografo Henrio Chopino grafikos kūrinių rinkinys „J’ose!“ („Drįstu!“), kurį padovanojo Berlyne įsikūrusio „Archivio Conz“ direktorius, meno istorikas profesorius Hubertus von Amelunxenas.
Šis 13-os konkrečiosios poezijos kūrinių albumas – tik nedidelė išskirtinės kolekcijos, kurią kelis dešimtmečius kaupė italų kolekcininkas, leidėjas ir artimas menininkų bendražygis Francesco Conzas (1935–2010), dalis.
„Archivio Conz“ kolekciją sudaro 5 000 unikalių Fluxus, konkrečiosios poezijos ir letrizmo meno kūrinių, objektų ir instaliacijų, daugiau kaip 6 000 meninių multiplių, kuriuos Francesco Conzo sukviesti Asolo miestelyje ir Veronoje kūrė per 230 menininkų, tarp jų – meno enciklopedijos autoriais vadinami Alison Knowles, Carolee Schneemann, Ay-O, Yoko Ono, Namas June Paikas, George’as Brechtas, Takako Saito, Geoffrey’us Hendricksas, Charlotte Moorman, Milanas Knižakas ir, žinoma, visus juos skirtingais gyvenimo momentais įkvėpęs ar suerzinęs Jurgis Mačiūnas. 1972–2009 metais formuotą eksperimentinių menų kolekciją papildo apie 30 000 archyvinių fotografijų ir gausi dokumentinė medžiaga, atskleidžianti menininkų kūrybos procesus, bendradarbiavimą ir tarpusavio ryšius.
Francesco Conzo kolekcija buvo kuriama už meno rinkos ribų – iš gilaus įsitikinimo dvasine ir magiška meno kūrinio reikšme. Jis ne pirko rinkoje egzistuojančius meno kūrinius, o kvietė menininkus į dirbtuves, sudarydamas sąlygas jiems kurti didelio formato unikalius meno kūrinius.
Kolekcijoje yra 68 menininkų permodeliuoti pianinai ir fortepijonai. Taip pat garsusis „avangardo vabalas“ – „Volkswagen Beetle“, kuriuo Charlotte Moorman septintajame dešimtmetyje važinėjo į avangardo festivalius, o Namas June Paikas ant jo stogo buvo pritvirtinęs bombą-violončelę, kuri taip pat yra kolekcijos dalis.
Ar Kaunas gali tapti pasauliniu Fluxus centru?
Kaune gimęs Jurgis Mačiūnas tapo vienu įtakingiausių tarptautinio Fluxus judėjimo organizatorių ir intelektinių variklių. Jo idėjos apie meno prieinamumą ir atvirumą įkvepia menininkų kartas iki šių dienų.
Kauno paveikslų galerija, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys, įsikūrusi greta buvusių Mačiūnų šeimos namų ir Jurgio Mačiūno aikštės. Galerijoje jau veikia Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas, saugomi paties Mačiūno, Jono Meko, George’o Brechto, Yoko Ono, Takako Saito, Ay-O ir kitų su judėjimu siejamų menininkų darbai.
Lietuvos Fluxus ir eksperimentinio meno bei kino paveldas neapsiriboja Kaunu. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, panaudos pagrindais saugomas ir pradedamas katalogizuoti Lietuvai ypatingos vertės Jono Meko archyvas. Didelę kolekciją saugo ir tyrinėja Jono Meko vizualiųjų menų centras, Fluxus rinkinį turi ir Šiuolaikinio meno centras. Kartu su tarptautine „Archivio Conz“ kolekcija šie ištekliai leistų Lietuvai sukurti didžiausią pasaulyje tokio pobūdžio fondą ir tyrimų centrą / klasterį – unikalią Fluxus ir eksperimentinių menų studijų vietą, kuri būtų labai svarbi visam šalies kultūros gyvenimui ir tarptautiniam bendradarbiavimui, taptų kultūros turizmo centru.
„Kalbant apie istorijos ir ateities ryšį, šiai kolekcijai sunku įsivaizduoti geresnę vietą nei Kaunas“, – sako „Archivio Conz“ direktorius profesorius Hubertus von Amelunxenas.
„Mums atsiveria reta galimybė į Lietuvą parsivežti ne pavienius kūrinius, o visą nuoseklią XX amžiaus pabaigos eksperimentinio meno istorijos dalį“, – pabrėžia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė dr. Virginija Vitkienė.
Pasak direktorės, muziejininkystės aspektu itin svarbu, kad kolekcijos kūriniai yra surestauruoti, suinventorinti, sukatalogizuoti ir susieti išskirtiniu skaitmeniniu archyvu. Tokią muziejinę kolekcijos sistemą kurti nuo nulio profesionalų komandai užtruktų dešimt metų.
„Tačiau ši galimybė tikrove gali tapti tik mecenatystės atveju. Tokios dovanos reikšmę Lietuvai būtų sunku pervertinti. Turėdama šią tūkstantinę ryškių menininkų sukurtų kūrinių kolekciją, Lietuva taptų aktualia tarptautinės eksperimentinio meno cirkuliacijos dalyve. Turinio ir jaunosios kartos įtraukimo galimybės paliestų ne vieną kartą – nuo jauniausių parodų lankytojų iki užsienio svečių bei pasaulinių ekspertų. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pasirengęs kolekcijai suteikti nuolatinius namus Kauno paveikslų galerijoje, skirti profesionalią tyrėjų, kuratorių ir edukatorių komandą, pasitelkti užsienio partnerius bei sukurti ilgalaikę tarptautinę parodų, edukacijų ir leidybos programą“, – akcentuoja V. Vitkienė.
Filantropinė dovana, galinti pakeisti Lietuvos kultūros istoriją
Francesco Conzas buvo kur kas daugiau nei meno kolekcininkas. Jis glaudžiai dirbo su menininkais, inicijavo jų leidinių gamybą, dokumentavo kūrybos procesus ir aktyviai prisidėjo prie eksperimentinio meno sklaidos.
„Jei šis kolekcininkas iš tikrųjų nebūtų gyvenęs, jį neabejotinai būtų išgalvoję Jorge’as Luisas Borgesas, Italo Calvino ar Umberto Eco“, – apie Francesco Conzą sako profesorius Hubertus von Amelunxenas. – „Archivio Conz“ išskirtinumas – kolekcininko Francesco Conzo aistra, aprėpusi visą pasaulį ir meną. Neįtikėtina kolekcininko, leidėjo ir menininkų draugo istorija, įkvėpta Fluxus pradininko Mačiūno idėjų, geriausiai galėtų būti išgirsta ir pamatyta būtent Jurgio Mačiūno gimtinėje.“
Lietuva jau turi įtikinamą pavyzdį, kaip reikšmingai mecenatystė gali prisidėti kuriant tarptautiškai reikšmingą kultūros paveldą. XX a. 7–9 deš. Mykolo Žilinsko padovanota Vakarų Europos dailės kolekcija tapo vienu svarbiausių Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus užsienio dailės rinkinių, eksponuojamų Kaune bei įvairiuose Lietuvos muziejuose, parodomis ir pavieniais kūriniais keliaujančių po įvairius Europos muziejus. M. Žilinsko vardu pavadinta galerija ir šiandien primena šio žmogaus indėlį į Lietuvos kultūros paveldą. „Archivio Conz“ kolekcijos dovanojimas galėtų palikti panašų ilgalaikį pėdsaką ir atverti visiškai naują tarptautinę Lietuvos kultūros cirkuliaciją eksperimentinių menų srityje.
