Kauno kultūros centro I ir II aukšto parodinėse erdvėse (Vytauto pr. 79) šiuo metu veikia dvi tapybos parodos: Laura Aitmanė pristato savo parodą „Šlapi peizažai“, o Jovita Poviliūnaitė – „Susapnuotus peizažus“.
Abi parodų autorės yra kaunietės. Tapytoja ir architektė Laura Aitmanė gyvena ir kuria Kaune. 2010 m. ji baigė Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetą, įgijo architektūros bakalauro laipsnį. 2012 m. Kauno technologijos universitete jai suteiktas architektūros magistro laipsnis. Prieš kelerius metus Laura susidomėjo tapyba, o nuo 2020 metų rengia personalines tapybos darbų parodas Lietuvoje ir užsienyje. Šiuo metu veikiančioje parodoje autorė rodo skirtingos tematikos kūrinius, kuriuos jungia vientisa autorės stilistika: pastelinių spalvų koloritas, abstrakčios stilizuotos linijos, kurios suteikia daugeliui darbų paslaptingumo ir vientisumo.
Parodos autorės tapybos kūriniuose dominuoja miesto ir gamtos motyvai, kurie jungiami į visumą Personalinė Lauros Aitmanės tapybos darbų paroda „Šlapi peizažai“ gali būt interpretuojama kaip reakcija į aplinkos pokyčius, kurie vienu ar kitu aspektu žymi emocinę būseną, o ji padiktuoja meninius vaizdinius. Tapybos darbai gali simbolizuoti tiek šiuolaikinio peizažo vizijas, tiek architektūrinį žvilgsnį į aplinką.
Tapytoja pateikia savąjį estetinį suvokimą, kuriame yra svarbus žmogaus santykis su aplinka, tos aplinkos detalių meninis transformavimas. Autorės kūryba išsiskiria ne tik spalvų ir atspalvių niuansacija, bet emocionalumu, įvairių temų paieškomis, apmąstymais per tapybinius vaizdinius. Parodoje eksponuojamuose darbuose ryškios paieškos ir tam tikras eksperimentavimas, mėginimas įprastam gamtos ar urbanistiniam motyvui suteikti netikėtumo aspektą. Darbuose dominuoja tapybinis keliasluoksniškumas, kurį sudaro daugelį darbų dengiantis permatomas „nulietumas“, suteikiantis darbams permanentiškumo, praeinamumo, netikrumo įspūdį.
Jovita Poviliūnaitė parodoje pristato darbų ciklą „Susapnuoti peizažai“. Autorė gyvena ir kuria Kaune. Parodos autorė baigusi menotyros ir literatūros studijas. Jos gyvenime taip pat svarbi fotografija bei kaligrafija, piešimas, grafinis dizainas, iliustravimas. Dailės pradmenis formavo A. Martinaičio mokykla, kurioje Jovita mokėsi, didelę įtaką turėjo lietuvių dailės klasiko Antano Gudaičio, vokiečių dailininko Robo van Hoek kūryba. Parodoje eksponuojamuose darbuose autorė pasirenka juodą foną, kuriame išryškėja piešinys linija, detalės, atliktos šviesiomis pastelinėmis spalvomis. Autorei šiuose darbuose yra itin svarbi akimirkos, sapno fragmento fiksacija, nuojauta. Darbuose daug nuotaikos emocijos fiksavimo, abstraktaus neišbaigtumo, kuris intriguojančiai kviečia parodos lankytoją įsitraukti, spėlioti, papildyti esamus piešinius savomis mintimis.
Kalbėdama apie sapnus, jų ryšį su peizažu parodos autorė teigia: „Sapnas – tai vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. Svarbiausi žodžiai čia – vaizdinys, mintis, jausmai. Mano susapnuoti vaizdai – peizažai, kartu yra ir mintys, ir jausmai. Peizažas tradiciškai kuriamas iš natūros arba išgalvojamas (kaip ir mano atveju). Man kūryba siejasi su paslaptimi, su slėpiniu. Sapnus dažnai pamirštame, bet lieka koks jo fragmentas: upė, žmogaus veidas, mintis. Kūryba – tai sakrali veikla, rankiojant tų sapnų gabalėlius, lyg akmenėlius, lyg gintarą pajūryje“.
„Susapnuoti peizažai“ išryškina kontrastus, juoda popieriaus spalva, fonas visiškai pasiteisina, nes jame geriau išryškėja linija, fragmentas, nuotaika. Parodoje susipina svajonės ir realybė, minimalistinis gamtos fragmentas, linija ryškina kiek mistinį menininkės kūrybos pasaulį.
Dviejų kauniečių menininkių parodos yra itin skirtingos, tačiau abi jos liudija savitus kūrybinius kelius, individualias technikas ir pasaulio bei aplinkos sampratą.
