Tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ pristatomas prancūzų trupės „Underclouds“ spektaklis „Inertie“ apjungia instaliaciją-skulptūrą ir performansą. Pasirodymo atlikėjai kiekvieną kartą kelia sau iššūkį – pasitelkti neįprastą objektą ir jį įvaldyti nauja judėjimo technika. Akrobatai stebina meistriškai balansuodami ant išskirtinės „vilkelio“ žaislo formos skulptūros atgyjančios viešoje erdvėje.
Festivalio atidarymą „Inertie“ skelbs liepos 29 d., šeštadienį, 19 val. Vienybės aikštėje, vėliau keliaus į Žaliakalnį, Zapyškį ir Kulautuvą. Spektaklio kūrėjus kalbina Goda Urbonaitė.
– Mathieu, Chloé, kaip atradote cirką, o vėliau ir vienas kitą?
Mathieu: Susidomėjau cirku būdamas vos devynerių. Nuo pat vaikystės cirko meno mokiausi savarankiškai. Cirkas lavina ne tik kūną, bet ir išlaisvina vaizduotę.
Chloé: Cirką pradėjau praktikuoti penkiolikos. Studijavau cirko bakalaurą Paryžiaus „Fratellini“ akademijoje, kurioje ir susipažinau su tuo metu techniku dirbančiu Mathieu. Pasitaikius progai padirbėti kartu, greitai vienas kitą pajutome ir susidirbome. Ilgai netrukus drauge įkūrėme trupę „Underclouds“.
– Pasirodyme „Inertie“ dėmesį iš karto patraukia neįprasta skulptūra. Kaip gimė šis spektaklis su tokiu išskirtiniu objektu?
Mathieu: Jau kuris laikas norėjome šiek tiek „pasilengvinti“ sau gyvenimą. Paskutiniai mūsų spektakliai buvo sunkūs dėl sudėtingos scenografijos ir reikalavo didelės komandos. Pasirodymo „Inertie“ kūryba prasidėjo nuo bendradarbiavimo su skulptoriumi Ulysse Lacoste. Jis leido išpildyti mūsų viziją – sukurti kažką šiek tiek paprastesnio, bet atrasti dar tyresnę pasirodymo formą, kuri yra ne mažiau svarbi nei spektaklio naratyvas.
Chloé: Nors pasirodymas „Inertie“ neturi linijinės istorijos, naratyvą galima interpretuoti kaip pasakojimą apie dviejų žmonių susitikimą. Istoriją užrašome kūnais, kurie būdami skulptūros viduje susidraugauja.
– Neįprastų formų ir dydžių objektai spektakliuose jums tikrai nėra naujiena. Ankstesniuose jūsų pasirodymuose galima išvysti autobusą su viršuje įtemptu lynu („Funambus“, 2012 metai), milžinišką kubą be dugno („Petites stories sans gravite“, 2016 metai), didžiulį stalą netikėtai apvirstantį pasirodymo eigoje („Versant“, 2018 metai). Kodėl jums svarbu kurti ir naudoti dar nematytus cirko prietaisus?
Mathieu: Cirkas yra neišvengiamai siejamas su išradimais. Skirtingai nei teatre ar operoje, cirke nėra nuolatinio repertuaro, todėl viskas nuolat kinta. Šiandien įprastus cirko objektus kažkas anksčiau ar vėliau išrado. Būtent tai cirko disciplinoje mus žavi ir traukia. Kiekvieną kartą stengiamės sukurti kažką naujo, todėl įtraukti neįprastus objektus į pasirodymus mums atrodo natūralu.
– Įprasti cirko prietaisai yra pritaikyti tam tikrai cirko disciplinai. Tuo tarpu naujai sukurtas objektas diktuoja naujas naudojimo taisykles. Kaip atsiribojate nuo gerai pažįstamų technikų?
Chloé: Kurdami žaidžiame lyg vaikai. Naudodami sukauptą praktiką su įprastais cirko objektais, eksperimentuojame su ritmu ir erdve.
Mathieu: Kalbant apie pasirodymą „Inertie“, sukurti skulptūrą užtruko tik tris savaites. Gali pasirodyti neįtikėtinai greitai, tačiau skulptorius Ulysse Lacoste puikiai išmano geometrines formas ir matematinius modelius, nes su panašiomis skulptūromis dirba jau ilgą laiką. Didžiausias skulptūros gamybos iššūkis buvo abiejų mūsų kūnų sutalpinimas joje ir tikslus svorių pasiskirstymas. Dar prieš skulptūros gamybą, mes su Chloé dvejus metus tyrinėjome būsimą objektą. Domėjomės, kaip skulptūra judės ir kaip mūsų kūnai gali prie to prisitaikyti? Nauji cirko objektai pasirodymuose reikalauja didelio pasiruošimo ir daug eksperimentų.
Chloé: Iš tikrųjų, mes patys iki šiol protu nesuvokiame visų geometrinių ir matematinių skulptūros niuansų, tačiau tiesiogiai juos jaučiame savo kūnais.
– Daugiausiai patirties esate sukaupę lyno akrobatikos disciplinoje. Kaip skiriasi balanso laikymo technika judant skirtingame aukštyje įtemptu lynu ir pasirodant ant lenktų linijų skulptūros?
Mathieu: Kadangi skulptūra yra apvali ir nuolat juda, vieną akimirką esi skulptūros viduje, o kitą jau išorėje. Svarbu laikyti balansą tiek viduje, tiek išorėje. Didelį skirtumą lemia ir skulptūros svoris – viso ji sveria du šimtus kilogramų. Kai kurių dalykų negalime atlikti fiziškai, nes skulptūra paprasčiausiai yra stipresne už mus.
Chloé: Pasirodyme „Inertie“ yra labai svarbus pasitikėjimas vienas kitu, nes spektaklio metu esame stipriai vienas nuo kito priklausomi. Net ir menkiausias netinkamas judesys gali sukelti disbalansą. Todėl ieškojome ne tik naujų judėjimo technikų, bet ir būdų, kaip sustiprinti pasitikėjimą vienas kitu.
– Kokiais būdais stiprinote tarpusavio ryšį ir pasitikėjimą?
Chloé: Svarbus momentas – žinoti kaip juda kitas kūnas. Pažįstamas ir nuspėjamas partnerio judėjimas kuria pasitikėjimą. Laisvumo jausmą suteikia ir mokėjimas savo svorį „atiduoti“ kitam. Kūnai pasirodymo metu kalbasi lyg šokyje. Na, ir mudu gyvename kartu jau dešimt metų. Per šį laiką spėjome gerai vienas kitą pažinti. Manau, auditorija jaučia natūralų mūsų pasitikėjimą vienas kitu.
– Milžiniška skulptūra pasirodyme „Inertie“ tampa atskiru personažu. Koks vaidmuo tenka skulptūrai?
Chloé: Skulptūra spektaklyje yra pagrindinis personažas, nes turi savo žiedinę judėjimo trajektoriją, nuo nieko nepriklauso, o dėl didelio svorio judėdama net skleidžia garsą. Mes skulptūros nevaldome, o prie jos taikomės. Grubios metalinės konstrukcijos formos gali reprezentuoti žmogaus susidūrimą su gamybos mašinomis, technologijomis. Kita vertus, rato formos skulptūrą galima asocijuoti ir su gyvenimo ciklais, gamtos sezonais.
Mathieu: Skulptūra yra mobili, nuolat kinta, o atsiradusi skirtingose viešose erdvėse, primena netikėtą instaliaciją. Pasirodydami bandome paslėpti patiriamus techninius sunkumus ir perteikti skirtingas emocijas, kurias išgauti padeda kontrastas tarp dviejų trapių kūnų ir masyvios skulptūros.
Stengiamės, kad kiekvienas pasirodymas būtų tarsi pirmas mūsų susitikimas su skulptūra.
– Kokie yra didžiausi privalumai ir iššūkiai pasirodant viešose erdvėse?
Chloé: Tai leidžia pasirodyti atsitiktinei ir plačiai auditorijai, kuri paprastai į teatrą neateina.
Mathieu: Visada gera matyti, kaip skirtingi žmonės susidomi pasirodymu. Pavyzdžiui, pasirodydami parke pritraukiame ir vyresnio amžiaus žmones, ir šeimą. Kita vertus, pasirodymas viešoje vietoje reikalauja didesnio pasiruošimo. Bet džiugu, jog atvirų erdvių netrūksta ir kiekvieną kartą atsiduriame pačiose įdomiausiose vietose.
– Stoties salė, plynas laukas, žiedinė sankryža – tai tik kelios „Inertie“ pasirodymo vietos. Kuri „Inertie“ erdvė jums pati įsimintiniausia?
Mathieu: Viena iš netikėčiausių „Inertie“ pasirodymo vietų buvo Prancūzijoje, Lotaringijos regione apleistoje metalo gamykloje, kuri neveikia jau trisdešimt metu!
– „Inertie“ – tai nauja vizuali cirko patirtis viešoje erdvėje, kurią galima interpretuoti savaip: žaismingai, geometriškai, moksliškai ar svajingai. Kaip pasirodymą „Inertie“ interpretuojate jūs?
Chloé: Stengiamės, kad kiekvienas pasirodymas būtų tarsi pirmas mūsų susitikimas su skulptūra. Skirtingos viešos erdvės ir įvairios auditorijos padeda pasirodymą patirti vis kitaip.
Mathieu: Spektakliui pirmo karto jausmą kuria ir viešų erdvių garsai. Kartais pasirodome tyloje, o kartais apsupti pašalinių garsų. Tačiau svarbiausia pasirodyme yra perteikti emociją. Kiekvieną kartą emocija būna skirtinga, todėl ir pasirodymo interpretacija vis kitokia.
Scenos menų festivalis „ConTempo“ šiais metais vyks liepos 29–rugpjūčio 6 dienomis Kaune ir Kauno rajone. Daugiau informacijos apie festivalį ir programą: www.contempofestival.lt
