Birželio 6–8 dienomis Kaune vyks XXXIX tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai 2025“, skirtas lietuvių liaudies dainų metams. Neišsemiamus prigimtinės kultūros klodus geriau pažinti kvies ir šių metų festivalio tema – „Žemė“.
Jau 39-ąjį kartą organizuojamas festivalis „Atataria lamzdžiai“ yra didžiausias folkloro tradicijas puoselėjantis renginys Kaune, savo ištakomis siekiantis net 1984-uosius metus. Kasmet vykstančio festivalio metu į Kauną suplūsta gausus būrys folkloro entuziastų: ansamblių, grupių, atlikėjų, etnologų, tautodailininkų. Festivalio renginiai skirti ne tik tradicinės kultūros mylėtojams, bet yra atviri visai Kauno miesto bendruomenei ir svečiams.
Festivalio organizatoriai – Kauno tautinės kultūros centras – tikina, jog šiais metais savaitgalį verta praleisti Lietuvos širdimi tituluojamame mieste, nes čia sugužėti žada net 70 folkloro ansamblių ar grupių iš visos Lietuvos. Bus ir folkloro ansamblių iš užsienio: „Svitene“ iš Latvijos, „Grodziszczoki“ ir „Wierchy“ iš Lenkijos, „Maatasa“ iš Estijos ir „Saulalė“ iš Vokietijos. Tris dienas skirtingose miesto erdvėse dalyviai demonstruos savo krašto dainas, instrumentinę muziką, šokius, tautosaką, papročius, liaudies kūrybą. Iš viso įvyks per 20 renginių: paskaitų, parodų atidarymų, filmų peržiūra, šokių vakaronė, ekskursija, teatro popietė vaikams, gausybė didesnių ar mažesnių koncertų – kur praleisti laiką atras kiekvienas!
Neries krantinę papuoš išskirtinis akcentas
Festivalio programa buvo sudaroma atspindint kiekvienam lietuviui ypač reikšmingą Žemės temą. Pasak organizatorių, žemė – ne tik fizinė vieta. Ji gali būti suprantama ir kaip Motina maitintoja, kaip Namai, gimtinė ar brangiausias žmogaus turtas.
Vienas įdomesnių Žemės temą atspindėsiančių akcentų – Gretos Kardi-Kardišiūtės žemės meno kūrinys „Sutartinės raktaraštis“. Susieti folklorą su žemės menu autorę įkvėpė ypatinga sutartinių muzikinė struktūra, kurioje skirtingos melodijos persipina į harmoningą kūrinį. „Mano idėja – naudoti medinius pagaliukus kaip techniką, leidžiančią išsiuvinėti sutartinę pievoje. Dygsniuodama persipinančius, lietuviškų audinių raštus primenančius ornamentus, noriu perteikti sutartinės daugiasluoksniškumą“ – savo idėją pristato Greta Kardi.
Festivalio metu iš gamtinių medžiagų sukurtas žemės meno kūrinys puoš Neries krantinę prie Kauno pilies. Į kūrybinį procesą žadama įtraukti ir miestiečius, festivalio dalyvius.
Gausioje programoje – tradiciniai renginiai ir nauji susitikimai
Įvairialypėje folkloro festivalio „Atataria lamzdžiai“ programoje lankytojai atras tiek gerai pažįstamus ir pamėgtus, tiek dar nematytus, į naujas miesto erdves nukelsiančius renginius.
Birželio 6 d. festivalio renginiai prasidės Kauno miesto savivaldybės aikštėje, kur vyks festivalio atidarymas ir šokėjus įsijungti kviečiantis žaibiškas šokių sambūris. Iškart po jo Kauno Evangelikų Liuteronų Šv. Trejybės bažnyčioje – kanklių vakaras „Žemės gėlės“. Patys mažiausieji kviečiami į Kauno valstybinį lėlių teatrą, pasakų vakarą „Kaip atsirado Žemė?“ su aktorių trupe „Teatrariumas“. Pasaulio atsiradimo klausimą nagrinės ir dr. Daiva Vaitkevičienė paskaitoje „Pasaulio sutvėrimo mitologija“. Dienos renginius užbaigs sutartines, liaudies dainas ir instrumentinę folkloro muziką apjungiantis renginys „Sutarti, suskambėti, suderėti“ Kalniečių parke.
Šeštadienio programa prasidės vaikų ir jaunimo folkloro koncertu „Dūzgia dūzguonėliai, gaudžia gauduonėliai“ bei paskaitomis Maironio literatūros muziejuje, kurias skaitys etnobotanikė Gražina Žumbakienė ir žolininkė Rita Balkutė. Seno lietuviško kino mėgėjai kviečiami į dokumentinių filmų peržiūrą „Romuvos“ kino centre. Popiet visa Laisvės alėja prisipildys dainų ir šokių – čia vyks folkloro ansamblių koncertai. Vakare visi laukiami Kauno pilies amfiteatre, kur bus galima išvysti tradicinį užsienio svečių koncertą „Tai dailūs, tai meilūs mūsų sveteliai“, didįjį festivalio koncertą „Aukšti kalneliai, margi dvareliai“ bei tradicinių šokių vakaronę.
Paskutinę festivalio dieną užsiregistravę dalyviai leisis į pažintinę ekskursiją po šventas Kauno vietas su archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi. Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje bus laikomos Šv. Mišios Už Žemę ir Taiką pasaulyje, skambės kantičkinių giesmių ansamblio „Bromos“ koncertas. Popietę lydės romansų vakaras „Ir žemė taps žiedais marga“ bei sambaris su Žiūrų folkloro ansambliu. Festivalis iškilmingai užsibaigs apeiga Motinai Žemei prie Neries krantinės.
Festivalio organizatoriai primena, jog visi festivalio renginiai yra nemokami.
