„The Beatles“, studentiški šokiai, diskotekos ir legendiniai restoranai – visa tai atgyja naujausiame nemokamame Kauno miesto muziejaus maršrute „Muzikinis Žaliakalnis“. Jis kviečia pasivaikščioti po jau išnykusias, bet nepamirštas Žaliakalnio pasilinksminimų vietas – nuo „Medicinkės“ šokių iki legendinio „Žalio kalno“. Apie tai plačiau „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje pasakoja Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Deimantė Kondrotaitė.
Muzikinės naujienos šokių ir diskotekų salėse bei aikštelėse
Maršrutas prasideda nuo legendinės „Medicinkės“ – dabartinio LSMU bendrabučio Žaliakalnyje. Čia savaitgaliais vykdavo studentiški šokiai, kuriuose skambėjo tik gyva muzika – grojo tokios grupės kaip „Aitvarai“, „Saulės berniukai“ ir „Gintarėliai“. Jaunimas rinkdavosi ne tik pašokti, bet ir paklausyti populiarios vakarietiškos muzikos, kurios sovietmečiu nebuvo galima išgirsti nei per radiją, nei per televiziją.
Maršrute lankytojai atras ir legendinį Ąžuolyno šokių paviljoną, kauniečių pramintą „Bardaku“ arba „Plaščiadke“. Čia vykę miesto šokiai buvo tokie populiarūs, kad prie durų nusidriekdavo eilės, o patekti vidun pavykdavo ne visiems. Vakaro metu grodavo garsiausi to meto ansambliai, o jaunimas šokdavo iki vėlumos – tiesa, pernelyg vakarietiški judesiai kartais sulaukdavo ir milicijos dėmesio.
Aštuntajame dešimtmetyje Kauną pasiekė ir diskotekų banga, pakeitusi iki tol įprastus gyvos muzikos šokius. Vietoj ansamblių čia jau skambėjo muzikos įrašai, sales užliedavo šviesų efektai, o diskotekininkai publikai pristatydavo naujausius vakarietiškus hitus bei muzikos madas. Viena tokių diskotekų veikė ir dabartiniame Lietuvos sporto universitete – dar viename maršruto taške, menančiame laikus, kai Kauno jaunimas vakarietiškos muzikos naujienas gaudė ne internete, o šokių aikštelėje.
Mokyklų šokiai – pirmieji žingsniai į sceną
Maršrutas pasakoja ir apie mokyklų šokius – vietas, kuriose daugelis Kauno muzikantų pirmą kartą lipo į sceną. Mokyklų salėse skambėjo tik gyva muzika, o penktadienio vakarais čia koncertuodavo pačių moksleivių suburti ansambliai. Įkvėpti „The Beatles“ dainų, jaunuoliai mokėsi groti iš klausos, kūrė pirmąsias grupes ir bandė atkartoti vakarietišką muzikos skambesį. Būtent čia formavosi pirmoji sceninė patirtis ir prasidėdavo kelias į didžiąją sceną.
Dabartinėje Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijoje susibūrė grupė „Bildukai“. Nors gyvavo vos kelerius metus, jie greitai tapo viena ryškesnių Kauno moksleivių grupių – grojo mokyklos šokiuose, dalyvavo miesto ansamblių peržiūrose ir net pasirodė Raimondo Vabalo filme „Birželis, vasaros pradžia“, kuriame atliko liaudies dainą „Ateisiu, mergužėle, ateisiu“. Tuo metu moksleivių grupei patekti į kino ekraną buvo išties didelis pasiekimas.
Jono Jablonskio gimnazijoje repetavo Kauno politechnikos instituto studentų ansamblis „Mechanikai“. Neturėdami savo patalpų, muzikantai susitarė su mokyklos direktore – mainais už galimybę repetuoti salėje jie grodavo mokyklos šokiuose. Iš pradžių repertuare skambėjo aranžuotos lietuvių liaudies dainos ir populiarūs užsienio kūriniai, tačiau ilgainiui jį užvaldė „The Beatles“, „Deep Purple“ ir kitų vakarietiškų grupių muzika. Netrukus „Mechanikai“ tapo žinomi ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Kavinės ir restoranai su vakarinėmis programomis
Sovietmečio Kaune kavinės ir restoranai buvo kur kas daugiau nei vieta vakarienei – vakarais jie virsdavo mažomis koncertų salėmis, kuriose skambėjo gyva muzika, vyko šou programos ir pasirodydavo garsiausi to meto atlikėjai.
Vienu įdomiausių maršruto objektų išlieka estiškos tematikos kavinė „Tartu“, gimusi kaip Kauno ir Estijos miesto Tartu „broliškų miestų“ draugystės simbolis. Čia lankytojai ateidavo ne tik paskanauti estiškų patiekalų ar garsiojo „Vana Tallinn“, bet ir pasiklausyti vakarinės muzikinės programos, kurios metu skambėjo estiška muzika. Kavinėje koncertavo Nijolė Tallat-Kelpšaitė, Jadvyga Baravykaitė-Fridinovienė, vėliau – Arvydas Vilčinskas, Birutė Petrikytė su dukra Andželika.
Ne mažiau įspūdingas buvo restoranas „Kaukas“, garsėjęs prabangiu interjeru, Kauno panorama ir aukšto lygio muzikine programa. Vakaro metu čia skambėdavo lengvoji klasika ir džiazo improvizacijos, grojo pianistė Sonata Bielionytė, smuikininkai Oskaras Joffė ir Chaimas Šusteris, būgnininkas Vladimiras Teluchinas, dainavo Marina Granovskaja bei Romualdas Bubnelis.
Maršrutą užbaigia restoranas „Žalias kalnas“ – viena garsiausių Žaliakalnio pasilinksminimo vietų. Čia rinkdavosi miesto elitas, „Žalgirio“ krepšininkai, žinomi atlikėjai, o vakarinės šou programos buvo laikomos vienomis stipriausių Kaune. Pasakojama, kad būtent dėl šių programų į Kauną suvažiuodavo žmonės iš visos Sovietų Sąjungos. Čia pasirodydavo legendinė šokėjų pora Jūratė ir Česlovas Norvaišos, choreografas Algirdas Stravinskas, dainavo Egidijus Sipavičius, Birutė Petrikytė, Rūta Morozovaitė, Žiedūnė Meškauskaitė, Liutauras Čeprackas, o savo karjerą čia pradėjo ir Rytis Cicinas.
Didžiosios scenos ir nematomas miesto garsų režisierius
Maršrutas neapsiriboja vien šokių salėmis ar legendiniais restoranais. Jis veda ir į didžiąsias miesto scenas – Kauno sporto halę, Dainų slėnį bei Vytauto parko vasaros estradą. Čia vykdavo koncertai, festivaliai, dainų šventės ir jaunimo renginiai, kuriuose muzika nuolat balansavo tarp kūrybos laisvės ir sovietinės ideologijos.
Svarbi maršruto stotelė yra ir Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namai. Sovietmečiu čia veikęs muzikinės reklamos skyrius buvo tarsi nematomas miesto garsų režisierius – būtent čia buvo sprendžiama, kokia muzika skambės restoranuose, kavinėse ir parduotuvėse.
Tapk savo miesto gidu
Maršrutas „Muzikinis Žaliakalnis“ sukurtas kaip Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose veikiančios ekspozicijos „Estrada. Svajonės kaina“ tęsinys mieste.
Jis kviečia iš muziejaus persikelti į miesto erdves ir pačiam tapti savo miesto gidu. Keliaudami Žaliakalnio muzikiniu žemėlapiu aplankysite 12 vietų, pasakojančių triukšmingas Kauno muzikinio gyvenimo istorijas. 5 km ilgio maršrutą galima įveikti per 60–90 minučių, priklausomai nuo pasirinkto ėjimo tempo.
Svarbiausia – šiai ekskursijai nereikia nei gido, nei iš anksto suplanuotos grupės. Užtenka telefono ir smalsumo. Maršrutą galima tyrinėti naudojantis Kauno miesto muziejaus programėle „KMM“, skiltyje „Miesto gidas“. Priartėjus prie objektų, telefone atsivers jų istorijos, archyvinės nuotraukos ir pasakojimai.
Tad ką veikti šį savaitgalį? Apsiaukite patogius batus, pasiimkite telefoną ir leiskitės tyrinėti muzikinio Žaliakalnio.
