Nuo sausio 20 d. (antradienio) trečiajame galerijos „Meno parko“ aukšte galima apžiūrėti parodą „Kryžiaus kelias: Sausio 13-osios atminimo ženklai“, skirtą paminėti 1991 m. sausio 13-osios tragediją ir aktualizuoti ypatingą menininkų bendruomenės vaidmenį kritiniais Lietuvos istorijos momentais.
1991 m. sausio 13 d., sovietinei armijai ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą ir Televizijos bokštą, žuvo 14 nepriklausomybės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. Gindami svarbiausius valstybingumo objektus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjai agresorius pasitiko su malda ir dainomis, į kurias šaltakraujiškai buvo atsakyta beginklių žmonių žudynėmis.
Kryžius, gimęs per dvi paras
Paroda iškelia unikalią ir mažai žinomą istoriją – vos per dvi paras Lietuvos dailininkų sąjungos ir Vilniaus Dailės kombinato iniciatyva buvo sukurtas ir prie Televizijos bokšto pastatytas (paguldytas) Laisvės kryžius. Kryžius – ne tik paminklas žuvusiems, bet ir vienybės, pasiaukojimo, bendruomeninės kūrybos simbolis.
„Po Sausio 13-osios Vaclovas Krutinis (skulptorius – aut. past.) man paskambino ir sako – reikia pažymėti tragediją. Suvirinsime kryžių. Sakau, tvarkoje. Pradžioje tegul būna bent kryžius“, – prisimena tuometinis Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Bronius Leonavičius.
Kryžių kūrė žinomas skulptorius Petras Mazūras. Jam padėjo tuometinis Vilniaus kombinato direktorius Ričardas Žičkus ir būrys metalo meistrų, dirbusių dieną ir naktį, be pertraukos. Kombinate rado du perdengimo švelerius, likusius nuo Skulptūros ir vitražo centro statybų ir pradėjo virinti. Baigė virinti sausio 14 d. vidurnaktį.
Kitą rytą, sunkvežimiu kryžius buvo nuvežtas prie Televizijos bokšto. Tačiau neužilgo pasirodę sovietų kareiviai sustabdė ir neleido pastatyti kryžiaus. „Kryžių iškėlė iš sunkvežimio, pradžioje dar galvojo, kaip pastatyti ir sutvirtinti. Bet kareiviai išvaikė visus. Likimo buvo numatyta kitaip. Taip kryžius ir liko gulėti simboliškai menantis jo sukūrimo ir atvežimo istoriją“, – pasakoja Petras Mazūras.
Apie parodą
Parodoje – liudininkų pasakojimai ir animacinė dokumentikos interpretacija, fiksuojanti dramatiškus Laisvės kryžiaus gimimo momentus.
Šiandien, kai Europoje vėl regime brutalios agresijos pavyzdžius, prisiminti, kaip lietuviai 1991 m. sausį vieningai stojo prieš ginkluotą smurtą, tampa itin reikšminga. Monumento gimimo aplinkybės, įvykusios dramatiškame sovietinės agresijos fone, primena, jog menas gali tapti ne tik estetikos, bet ir pasipriešinimo, kolektyvinės atminties ir tautos tvirtybės ženklu.
„Paroda siekia išsaugoti atmintį ir pristatyti istoriją, kurią būtina fiksuoti dabar, kol dar gyvi jų dalyviai. Jei šių žinių neišsaugosime, jos ateities kartoms bus prarastos“, – pabrėžia parodos organizatoriai.
Paroda galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) veiks iki vasario 1 dienos.
Parodą organizuoja Lietuvos dailininkų sąjunga.
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros ministerija.
