Keturiasdešimt – pati branda žmogui, bet visai nedaug miestui ar jo daliai. Visgi stovint Jotvingių gatvės pradžioje ir mąstant apie devintojo dešimtmečio vidurį, kai įkasta Šilainių mikrorajono kapsulė, matosi, kiek toli nuėjome kaip Kaunas ir Lietuva.
Pirmieji Šilainių naujakuriai žiguliukais lėkė į Baltijos kelią, suplukę grįžo namo po „Roko maršų“, 1991-ųjų sausį jiems arčiausia buvo į Sitkūnus. Jau paaugusi pirmoji Šilainiuose gimusi karta stebėjo, kaip kyla „Mega“. Ta pati karta iš Šilainių spruko į Kauno centrą, sostinę, berlynus ir londonus. Kai kurie – su visam, kiti – kad apsisuktų ant kulno ir grįžtų.
Prieš gerą dešimtmetį tokį suktuką – taip, Londone – padariusi Evelina Šimkutė yra viena pastoviausių žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ herojų. 2016-ųjų pabaigoje lipome ant jos daugiabučio stogo, vėliau ne kartą šmirinėjome Kauno tvirtovės VIII forte įsikūrusiuose Šilainių soduose, jos kūrinių sutinkame vis kitoje Lietuvos galerijoje. Ne be jos iniciatyvos žinome, kad šiemet Šilainiams – keturiasdešimt, ir nors niekada nesame šventę miesto rajono gimtadienio, kodėl gi to nepadarius?
Šventiniame numeryje tyrinėjame šiemet dešimt metų mininčios Evelinos iniciatyvos „Šilainiai Photo“ archyvus. Rašytoja Jurga Tumasonytė kviečia pafantazuoti, kas vietoje Šilainių buvo anksčiau, o urbanistas Saulius Lukošius dėsto, kaip pavyko vietovę urbanizuoti. Šilainių gyventoja klaipėdietė Giedrė Mozūraitienė pasakoja, kaip rajoną pavertė savu, o čia užaugę įvairių sričių menininkai atskleidžia slapčiausias ir mėgstamiausias vietas. Rūta Lukošiūnaitė savo tekste piešia galbūt utopinę, o gal ranka pasiekiamą rajono ir viso miesto ateitį. Galiausiai garsinamės kolonėles ir tyrinėjame Šilainių muzikos paveldą, o tada… laukiame rugsėjo, kai kino teatruose pasirodys šiame rajone filmuotas Romo Zabarausko „Aktyvistas“!
Nemokamo žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje arba skaitykite internete.
Viršelį piešė Giedrius Šakalys.
