Balandžio 23 d. 18:30 val. kino namuose „Romuva“ skleisis gėlės, plazdės džinsai ir ilgi plaukai, virpės gitarų stygos – čia su besidominčiais roko istorija susitiks jos kūrėjai. Būtent pastariesiems skiriamas naujas Audriaus Juzėno režisuotas dokumentinis filmas „Yesterday/Vakar“. Filmo idėjos autorius – Gintautas Dailyda.
Pilno metro dokumentinis filmas pasakoja apie rock‘n‘roll, big byto ir bitlomanijos epochą, kai revoliucinė gitarų muzika užliejo visas vakarų pasaulio radijo stotis, ir už geležinės uždangos rytų Europos jaunimas ėmė masiškai drožti elektrines gitaras, gaminti stiprintuvus, groti trankią muziką, nešioti džinsus ir auginti ilgus plaukus – laisvo pasaulio simbolius iki šiol. Kaune, Vilniuje, Alytuje, Druskininkuose, kiekviename Lietuvos miestelyje ar kaimiūkštyje jaunimas klausėsi muzikos, grojo kas kaip mokėjo, būrėsi į bendraminčių grupes.
Jaunimo grupių (ansamblių) pavadinimai, savadarbiais instrumentais atliekama muzika, stilius tuometinei valdžiai atrodė kaip pataikavimas priešiškai Vakarų jaunimo kultūrai, kaip rezistencija komunizmo statytojų ir ideologų propaguojamoms vertybėms. Viskas, kas sklido iš Vakarų, vyko „šaltasis karas“ – buvo traktuojama kaip blogis, kuris griauna socialistinės santvarkos pamatus, blogis, kurį reikia nedelsiant sunaikinti. Todėl radijo stotys, iš už geležinės uždangos, transliavusios laisvo pasaulio žinias ar „Beatles“, „Rolling stones“, Animals“, „Shadows“ ar kitų grupių muzikos įrašus, buvo trukdomos, kad nepasiektų jaunųjų muzikos klausytojų.
Filme „Yesterday/Vakar“ savo muzikine ir gyvenimo patirtimi dalijasi garsių to meto Lietuvos grupių muzikantai ir atlikėjai, 6-7 deš. groję „Eglutėse“, „Kertukuose“, „Aitvaruose“, „Vaizbūnuose“, „Nuoguose ant slenksčio“, „Aisčiuose“, „Antanėliuose“, „Gintarėliuose“, „Raganiuose“ ir daugelyje kitų. Jų sukurta ir grojama muzika skambėjo ne ką blogiau nei populiarų to meto britų ar amerikiečių grupių, deja, jos įrašyti studijose, tuo labiau, transliuoti per Lietuvos radiją ar televiziją buvo griežtai uždrausta. Todėl lietuviškos grupės grojo šokiuose, retkarčiais estradiniuose konkursuose, į kuriuos suplūsdavo tūkstantinės jaunųjų gerbėjų minios. Kam nepasisekė, kas nepasidavė ideologijai – grojo garažuose ir rūsiuose. Taip kūrėsi ir suklestėjo alternatyvi jaunimo kultūra, kuri, nepaisant cenzūros ir KBG represijų, prasiveržė nesankcionuotais koncertais ir tarptautinėmis roko sesijomis „Žirmūnų“ restorane ar dailės institute Vilniuje, bei tuometiniame Kauno politechnikos institute (KPI) „Smūtkelių“ klube.
Absoliuti meilės roko muzikai kulminacija – pirmą kartą Europoje ir antrą kartą pasaulyje Kęstučio Antanėlio ir jo bendraminčių pastatyta roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“ . Premjera įvyko 1971 m. Vilniaus dailės institute per Šv. Kalėdas. K. Antanėliui pavyko apgauti saugumo agentus ir šie nebespėjo sužlugdyti paankstinus premjeros laiką. Tačiau po to sekė KGB tardymai, gąsdinimai ir represijos. Iki šiol nežinomu keliu roko operos įrašas iš Vilniaus pateko į „Amerikos Balsą“, kur buvo paviešinti jo fragmentai. Tai sušvelnino represijas prieš operos kūrėjus, tačiau Kęstutis Antanėlis buvo pašalintas iš instituto.
Tuo metu vakarietiška roko muzika iš laisvojo pasaulio skverbėsi per visus Geležinės Uždangos plyšius: skambėjo Radio Luxembourg, BBC, Laisvės radijo bangomis. Jaunimas vaikščiodavo su nešiojamais radijo imtuvais Kauno Laisvės alėja, Vilniaus Lenino prospektu, pramintu „brodu“ (dabar Gedimino pr.). Klestėjo nelegali vinilinių plokštelių prekyba, įrašai buvo kopijuojami ir platinami, perrašinėjant buitinių magnetofonų juostomis. Jaunimo pamėgtas rokas, džinsai ir ilgi plaukai tapo laisvės simboliu ir lėto veikimo bomba komunistiniam režimui. Jaunimas jau garsiai kalbėjo, kodėl Lietuva yra okupuota, kodėl ji negali būti laisva, ar panaši į Čekoslovakiją, Vengriją, Bulgariją, ar bent kaimyninę Lenkiją?
Nenuostabu, kad laisvės idėja spontaniškai prasiveržė 1972 m. gegužę Kaune, kai Laisvės alėjoje susidegino Romas Kalanta. Tai sukrėtė visą Lietuvą, prasidėjo tūkstantinės jaunimo demonstracijos, susirėmimai su milicija, sovietinės kariuomenės daliniais. Atgarsiai apie kalantines nuvilnija per visą Sovietų sąjungą ir pasaulį.
Tačiau lietuviško roko styga staiga nutrūko. Prasidėjo masinės jaunimo represijos, uždraudžiama bet kokia nesankcionuota veikla, o muzikos grupėms groti: nei koncertuose, nei šokiuose. Tai tragiškas Lietuvos muzikai, literatūrai, dailei, teatrui, kinui ir visai kultūrai dešimtmetis, kurį filme liudija bigbyto ir roko epochos pionieriai.
Filme „Yesterday/Vakar“ – daugybė unikalių iki šiol neeksponuotų foto nuotraukų ir kino kadrų iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, JAV prezidento Ronaldo Reagano bibliotekos archyvo, foto menininko Romualdo Požerskio, taip pat legendinio atlikėjo Vytauto Kernagio bei roko pionierių asmeninių archyvų.
