„Vienas iš mūsų tikslų – padaryti Kauną laimingų žmonių miestu“, – pasakoja Donata Jutkienė, programos „Dizainas laimei“ kuratorė. „Dizainas laimei“ – „Kaunas 2022“ programa, miestui padovanojusi Laimės dieną, festivalį MAGENTA, Tarptautinių dizaino tinklų forumą ir daugybę kitų renginių, padėjusių į dizainą pažvelgti naujai. Apie svarbiausius programos akcentus, įsiminusias akimirkas ir ateities lūkesčius – pokalbyje su programos kuratore Donata Jutkiene.
Donata, ar galėtumėte plačiau papasakoti apie programą „Dizainas laimei“? Kaip kilo jos idėja? Kokie buvo pagrindiniai jūsų tikslai?
Vienas iš pagrindinių užsibrėžtų tikslų buvo padaryti Kauną laimingų žmonių miestu pasitelkiant dizainą. Dizainas mus supa visur, nors kasdienybėje to dažnai nepastebime. Tai ir architektūra, ir eksterjerai, interjerai, visa aplinka. Neseniai praėjęs Tarptautinių dizaino tinklų forumas, skirtas miestui ir žmogui jame, puikiai atspindėjo žmogaus, miesto ir dizaino santykį, kuris buvo akcentuojamos šioje programoje. Tai laimingų gyventojų, prieinamumo, žalumos temos, tvaraus miesto iššūkiai, dizaino reikšmė miesto kontekste, identiteto kūrime.
Užsiminėte apie neseniai praėjusį Tarptautinių dizaino tinklų forumą. Ar galite apie jį papasakoti plačiau?
Dizaino tinklų forumas svarbus ne tik savo turiniu, bet ir dėl to, kad čia susitiko didžiausios pasaulio ir Europos dizaino organizacijos: BEDA, IcoD, EIDD, UNESCO kūrybinių dizaino miestų tinklas ir WDC Valencia 2022. Tokio masto susitikimas Lietuvoje buvo organizuojamas pirmą kartą. Visas šias organizacijas sukviesti į vieną miestą – itin retas reiškinys. Tai ir galimybė pasidalinti patirtimi, ir tinklaveika, miesto pristatymas. Mums tai buvo vienas didžiausių laimėjimų, o kartu ir iššūkių. Forumą kartu su partneriais – Lietuvos dizaino asociacija ir Lietuvos dizaino forumu – pradėjome organizuoti prieš metus, o tuomet niekas dar nežinojo apie karą, įvairius vėliau nutikusius pasaulinius ir politinius reiškinius – nežinojome, ar organizacijų nariai atvyks. Visgi rezultatu labai džiaugiamės. Pranešėjai, organizacijų atstovai, kiti dizaino profesionalai atvyko, susitiko ir parsivežė puikius įspūdžius, dirbtuvių metu patirtimi pasidalino su Lietuvos savivaldybių atstovais, dalyviais.
Forumo metu pranešimai aprėpė daugybę temų – nuo geriausių Lietuvos iki pasaulinių dizaino miestų projektų pavyzdžių, prieinamumo, netgi vertybinių klausimų. Visgi mane labiausiai palietė Ukrainos architekto Maksym Holovko pranešimas, kuris paskatino atsigręžti į konkrečius šiandienos įvykius. Maksym, vykstančio Ukrainos karo kontekste, pristatė savotišką gidą, skirtą sugriautų vietovių atstatymui. Visa tai sudėjo paskutinius taškus, galima sakyti, grąžino į sudėtingą realybę.
Tikiu, kad prasiplėtė ir dizaino sampratos suvokimas.
Kokius svarbiausius akcentus, renginius, projektus išskirtumėt, kalbant apie visą „Dizainas laimei“ programą?
Be Tarptautinių dizaino tinklų forumo, išskirčiau Laimės dienos festivalį, kuris, prasidėjus karui Ukrainoje, įgavo naują formatą. Ne mažiau svarbus ir landšafto dizaino festivalis MAGENTA, kalbantis miesto ir gamtos santykio tema. Žingsnis į priekį prieinamumo didinimo link yra mūsų sukurtas Prieinamumo gidas, kurį jau sėkmingai naudoja kelios kultūros organizacijos.
Ypatinga programos dalis yra bendradarbiavimas su Kortreiko miestu. Tikriausiai Kaune daugelis jau pastebėjo K-Totem trimatį objektą Steigiamojo Seimo aikštėje. Taip pat kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi vykdėme 5×5 programą. Tai licencijuota 12 žingsnių Designregio Kortrijk programa, kurioje dalyvavo 5 verslo ir pramonė įmonės su 5 dizaineriais. Tarptautinio dizaino festivalio metu buvo pristatyta paroda „5×5 dizaino inovacijų istorijos nuo Kortreiko iki Kauno“, kurioje supažindinama su 5 Lietuvos ir 5 Belgijos įmonių bei dizainerių kurtais inovatyviais produktais ir paslaugomis. Labai smagu, kad žmonės lankė ir kitas dizaino parodas. Kai išgirsti teigiamus atsiliepimus, supranti, kad viską kūrei ne veltui.
Kokie momentai, akimirkos labiausiai įsiminė įgyvendinant programą?
Prisimenu, kaip Milano dizaino savaitės metu pristatėme Baltijos šalių menininkes. Tai buvo labai nedidelės apimties paroda, tačiau ji sulaukė be galo daug susidomėjimo. Didžiuotis galima ir tuo, kad neseniai praėjusio belgų karališkosios poros vizito Kaune metu, pristatyti K-Totem ir dizaino programos paroda „5×5 dizaino inovacijų istorijos nuo Kortreiko iki Kauno“. Supratome, kad programa jau apima daugiau, nei mes galėjome pagalvoti ar įsivaizduoti.
Jūsų manymu, koks šiandien yra dizaino ir visuomenės santykis Lietuvoje, Kaune?
Tikiuosi, kad po įvairių parodų, Tarptautinių dizaino tinklų forumo, žmonių suvokimas apie dizainą prasiplėtė. Manau, kad tarp dalyvavusių, besidominčių kitaip būti ir negalėjo. Tikiu, kad prasiplėtė ir dizaino sampratos suvokimas – dizainas yra ne tik namų interjero detalės, bet visą miestą, kasdienį gyvenimą, komunikaciją apimanti sritis. Kartu su partneriais tarptautinio dizaino festivalio metu pristatytos parodos „1964–1984 m. grafinio dizaino istorijos“, „Porceliano miestas“, „Austinis menas – 20 a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“, „Gero dizaino prizo paroda“ ir kt. parodė daugybę skirtingų dizaino galimybių.
Ką dizainas gali pasiūlyti ir duoti miestui?
Dizainas žmogui duoda labai daug. Galima kalbėti ne tik apie aplinką, dizainą mieste, daiktinius pavyzdžius – platesnė dizaino samprata apima vizualinę komunikaciją, paslaugas, procesus. Dizaino sąvoka apibūdina tiek vizualinę kalbą, tiek aplinką, buitį, žmonių santykį su žmonėmis, su aplinka.
Kaip manote, ką miestui ir jo gyventojams paliks besibaigiantys Europos kultūros sostinės metai?
Nuoširdžiai tikiuosi, kad mieste ir toliau aktyviai veiks K-Totem – ekspozicinė erdvė grafinio dizaino kūrėjams, skirta perteikti aktualias žinutes, festivalis MAGENTA, Laimės diena. Lapkričio 27 dieną kartu su Kauno kolegija, atidarysime menininko Žilvino Landzbergo „Vasaros paviljoną“, kuris įsikurs ant Pelėdų kalno. Tikiuosi, kad ši erdvė bus atvira kultūrinei veiklai, susitikimams ir kitoms meninėms veikloms.
Jei kalbėtume apie bendrą žmonių nusiteikimą, sakyčiau, kad jie tapo atviresni kultūrai. Per šiuos metus įvyko labai daug įvairaus žanro, stilių, tarpdisciplininio meno renginių, pasaulinio lygio menininkų parodų, performatyvaus meno pasirodymų. Žmonės lankėsi labai noriai, galbūt buvo tokių renginių pasiilgę. Prisimenu, kad nors „Santakos“ savaitgalio metu beprotiškai lijo, gatvės buvo pilnos žmonių.
Taip pat išaugo Kauno lankomumas, jo pastebimumas tarptautinėje erdvėje. Žmonės galėjo naujai pamatyti miestą, atrasti dar nelankytas erdves.
