Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, įprastai vykstantis vėlų rudenį festivalis šįkart praturtins vasarojančio Kauno nuotaikas.
Į festivalio atidarymo koncertą pakvies Kauno fortepijoninis trio, tarp „Iš arti“ dalyvių – ir Kauno miesto simfoninis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, „Twenty Fingers Duo“, solistai Rokas Zubovas, Gleb Pyšniak, Girmantė Vaitkutė ir kt. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vidmantas Bartulis, Anatolijus Šenderovas, Algirdas Martinaitis, Giedrius Kuprevičius, Zita Bružaitė, Jurgita Mieželytė – tik dalis kompozitorių, kurių muziką girdėsime. Daugiau apie festivalio užkulisius kalbamės su „Iš arti“ direktore Andrijana Filinaite ir meno vadove Vilte Žakevičiūte.
Nors „Iš arti“ visuomet yra apie šiuolaikinę muziką, kas visgi šiemet šiuolaikiškiausio, kas nauja pačiame festivalio formate?
Andrijana: Festivalio naujienų ir šiuolaikinės muzikos kontekste, ko gero, vertėtų išskirti audiovizualinį projektą „Performa“, pristatomą ansamblio „Twenty Fingers Duo“. Čia suskambės nauji lietuvių autorių kūriniai – Andriaus Maslekovo, Juliaus Aglinsko, Dominyko Digimo, Rūtos Vitkauskaitės, Mykolo Natalevičiaus ir Arturo Bumšteino kūryba. Tačiau ne mažiau vertas dėmesio yra ir projektas „FOLK in JAZZ“, kuriame klausytojai nauju kampu išgirs liaudies dainų, klasikinės muzikos ir džiazo kūrybines kombinacijas. Specialiai šiam projektui džiazo pianistas Leonidas Mieldažis sukūrė šiuolaikiškas dainų aranžuotes, kuriose paliekama vietoms improvizacijoms, išlaikant originalią dainų harmoniją.
Viltė: Šių metų festivalyje neabejodama išskirčiau „Twenty Fingers Duo“ ansamblio pasirodymą. Lora Kmieliauskaitė ir Arnas Kmieliauskas Kauno valstybinėje filharmonijoje pristatys savo audiovizualinį projektą „Performa“. Tai, ko gero, daugiausiai iššūkių keliantis pasirodymas festivalyje. Vien jau dėl to, kad kartu su nauja lietuvių kompozitorių kūryba bus demonstruojamos ir vaizdo projekcijos, kurias kūrė Lauryna Narkevičiūtė bei Kristijonas Dirsė.
Galbūt teko skaičiuoti, kelinta „Iš arti“ versija, turint omenyje muzikos spektrą, komandą, šiemet vyks? Ar visgi kasmet šis festivalis yra lyg iš naujo?
Andrijana: Jei skaičiuotume oficialius festivalio gyvavimo metus, tuomet ši festivalio versija 25-oji. Visgi, kiekvienais metais jausmas toks, lyg viskas vėl vyktų iš naujo, savotiškas ciklinis atsinaujinimas. Galbūt taip yra todėl, kad mes suvokiame, jog tos pačios festivalio versijos ar tokio paties koncerto nebus. Kiekvieni metai yra skirtingi – auditorija, atlikėjai, kūrėjai, komanda, iššūkiai. Šiais metais jų buvo kaip niekada daug.
Viltė: 2021-ieji festivaliui yra jubiliejiniai metai. Šiais metais festivaliui sukanka 25-eri. Vis tik birželio renginiai yra atkelti iš 2020-ųjų festivalio, kurį teko kelis kartus atidėti. Tikrasis jubiliejinis „Iš arti“ turėtų įvykti šių metų lapkričio mėnesį. Andrijanai tai jau ne pirmasis festivalis, o man šie metai yra pirmieji.
…su vasara gyvenimas prasideda iš naujo.
Kad jau festivalis pasistūmėjo metų laikuose, ar nesvarstėte alternatyvių erdvių, galbūt koncertų po atviru dangumi? Gal lokacijos pakeitimas įneštų naujų vėjų ir praplėstų auditorijas?
Andrijana: Žinoma, svarstėme tiek naujas erdves, tiek naujas datas ir alternatyvas perkelti festivalį į šiltesnį metų laiką, o galbūt skaidyti net į kelis etapus metuose. Alternatyvių erdvių pasirinkimas Kaune nėra labai didelis. Ne visur gali rasti tinkamą akustiką, kai kur erdvės tiesiog per mažos. Na o šiais, karantino metais, būtina paisyti privalomų taisyklių, tad vietos improvizacijoms ne per daugiausiai.
Viltė: Kauno valstybinė filharmonija suteikia galimybę muzikuoti ypatingai geroje akustikoje. Kadangi festivalio programoje didžiausias dėmesys skiriamas instrumentinei akustinei muzikai, akustika yra labai svarbi. Žinoma, lauko erdvės žavios. Manau, ateityje įvairias erdves tikrai prisiminsime ir išmėginsime. Šiais metais susiklosčiusi situacija, kuomet renginiai rengiami birželio mėnesį, vargu, ar taps tradicija. Ko gero, festivalis toli nuo rudens mėnesių nepabėgs.
Ar pastebėjote, kad visuotinis slogutis turėtų įtakos – tiesioginės ar netiesioginės – naujų kūrinių, kurių premjeras išgirsime festivalyje, nuotaikai, skambesiui?
Andrijana: Į šį klausimą, ko gero, geriausiai atsakytų patys autoriai. Mano nuomone, praeiti ir šių metų dalis neabejotinai turėjo įtakos autorių kūrybai (ir ne tik muzikos srityje). Dabar, atėjus vasarai, viliuosi, nuotaikos gerėja. Kaip viename iš savo kūrinių sakė F. Scott Fitzgerald, „…su vasara gyvenimas prasideda iš naujo“. Svarbiausia, kad klausytojai ir vėl įsidrąsintų ateiti į renginius. Kad tai ir vėl taptu įprastu reiškiniu, kultūrinės kasdienybės dalimi.
Viltė: Nemanau, kad išskirtinė situacija atsispindės kūriniuose. Be abejonės, ji veikė ir tebeveikia visus be išimties. Ne tik menininkus. Šių metų premjeriniai kūriniai kurti kompozitorių, kurie suformavę unikalų savo kūrybos stilių. Todėl, manau, galima tikėtis puikių ir kiekvieno savastį atveriančių kūrinių.
Kaip palaikėte kontaktą su nuolatiniais festivalio bendradarbiais, bičiuliais rudenį, kai buvo įprastas festivalio laikas? Galbūt bendruomenėje gimė netikėtų idėjų, išgelbėjusių nuotaiką, turėjusių įtakos festivalio programai?
Andrijana: Mūsų komanda yra maža, bet einant petys petin. Jei vienai pusei sunkiau – ją palaiko kita, ir atvirkščiai. Turiu pabrėžti, kad šią veiklą, ko gero, būtų galima įvardinti kaip altruistinę – dirbam tik iš idėjos, abi turime ir kitas savo pagrindines veiklas. Nuotaikos kurį laiką buvo slogios, tiek dėl pandemijos nežinomybės, tiek dėl biurokratinių vingių ir chaoso, tiek ir dėl nepelnytai atimto finansavimo. Bet nepasiduodame ir keliaujame toliau. Lengvas kelias – ne mūsų kelias.
Viltė: Praėję metai buvo chaotiški. Dėl nerimo ir nežinomybės neįsivaizdavome, koks likimas ištiks festivalį atsidūrusį pandemijos akivaizdoje. Džiaugiuosi, kad su Andrijana sugebėjome išlaukti tinkamo laiko ir viena kitą palaikėme sudėtingais momentais. Mūsų komanda, esanti arčiausiai festivalio, nėra didelė, bet darni.
Lietuva pilna kultūros – kodėl ne?
Kaip manote, kas yra pagrindiniai šiuolaikinės muzikos koncertų „konkurentai“ renginių kalendoriuje ir apskritai kasdienybėje?
Andrijana: Aš manau, kad vietos po saule atsiras (ir yra) visiems. Turime ne konkuruoti tarpusavyje, o bendradarbiauti, pasitikėti, ieškoti sutarimo. Tik tokia visuomenė gali eiti pirmyn. Dėl pasitikėjimo, ko gero, reikėtų imti pavyzdį iš Šiaurės šalių, į kurias taip lygiuojamės. Pasitikėjimo vienas kitu indeksas labai aukštas. Tad mano tikslas ir svajonė, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau kokybiškos muzikos renginių, festivalių, kuriuose kiekvienas klausytojas galėtų patenkinti savo, kaip kultūros/muzikos mylėtojo, kultūrinius poreikius. Pasirinkimo platumo spektras ir kokybės santykis – tai svarbiausia.
Viltė: Man atrodo, kad konkurentų nėra. Lietuvoje vyksta ne vienas šiuolaikinės muzikos festivalis. Be didesnių festivalių egzistuoja ir mažesni, vykstantys ne didžiuosiuose miestuose. Kiekvienas iš jų sugeba pritraukti šiuolaikinę muziką mylinčius klausytojus ir visus smalsaujančius, kas gi dedasi naujosios muzikos Lietuvoje padangėje.
Ar pakanka festivaliui dėmesio iš Lietuvos kolegų, žiniasklaidos, esančios ne Kaune? Ar nesudėtinga dėl vietos po saule kovoti su „didžiąją Lietuva“, esančia Vilniuje?
Andrijana: Akivaizdu, kad dėmesio turėtų ir galėtų būti daugiau. Iš kitos pusės, suprantu ir žiniasklaidos lauką, kuris šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus (ypatingai regioninė žiniasklaida). Šioje vietoje kyla prioritetų klausimas – kiek dėmesio skiriame kultūrai? Labai džiaugiuosi, kad Kaune yra „Kaunas pilnas kultūros“ komanda, iš kurios turinio ir kokybės galėtų pasimokyti ir kiti Lietuvos miestai. Lietuva pilna kultūros – kodėl ne? Nors kaip ir minėjau, vietos po saule užteks visiems, visgi didžiausia kova vyksta dėl finansų.
Viltė: Nesureikšminčiau Vilniaus. Aš tikiu, kad muzikinė kultūra, nesvarbu, ar ji klesti Vilniuje, ar Kaune, ar Klaipėdoje, ar kitame mieste, ji vis tiek yra Lietuvos kultūra ir apskritai yra Lietuvai. Kiekvienam festivaliui svarbu informacinė sklaida. Bet ir finansinės galimybės ne visų vienodos. Manau, ateityje atskirtis tarp miestų ir kultūros juose tik mažės.
Kaip gyvena būsimoji šiuolaikinės muzikos karta? Ar tenka susidurti su jaunaisiais muzikais, dar tik ieškančiais savo kelio? Ar pakankamai jiems ir jų edukacijai dėmesio Kaune?
Viltė: Studijuoju Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tad pažintys su jaunaisiais kūrėjais, kompozitoriais buvo mielos ir neišvengiamos. Kaune baigusi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją labai norėjau stoti į kompozicijos specialybę. Deja, Kaune tokios galimybės nebuvo. Savarankiškai mokytis galima visur. Yra atlikėjų ir kompozitorių, kurie savo meną kuria savarankiškai ir, pavyzdžiui, pabaigę kokią nors specialybę įstoja į LMTA ir gilina savo žinias siekdami magistro laipsnio. Manau, su atlikėjų lavinimu Kaune bėdų tikrai nėra. Tačiau norintys studijuoti muzikos teoriją ar pasirinkti kompozitoriaus/kompozitorės kelią, tokią galimybę randa Vilniuje, LMTA. Kai kurie išvyksta į užsienį. Smagu pastebėti, kad šiuolaikinė muzika jaunųjų muzikų gretose populiari, ją noriai atlieka besiburiantys kameriniai ansambliai.
Turbūt tikrai turite po favoritą renginių programoje. Kurio koncerto žūtbūt rekomenduotumėte nepraleisti, ir kodėl?
Andrijana: Visi koncertai yra išskirtiniai ir originalūs. Čia kiekvienas ras ir atras tai, kas jam artimiausia – nuo kamerinės iki simfoninės muzikos, nuo džiazo iki eksperimentinės muzikos. Jau rytoj festivalį atidarysime su Kauno fortepijoniniu trio ir pirmąja festivalio premjera – Jurgitos Mieželytės kūriniu „Reflections“. Laukia ir keli pokalbių ciklai – „Bičiulystės“. Silvijos Miliūnaitės-Bliūdžiuvienės „Circles“, kurį atliks Rokas Zubovas ir Gleb Pyšniak. Antrajame cikle džiugins fagoto ir fortepijono skambesiai, kartu su Neringa Valuntonyte bei Andriumi Puplauskiu. Sunku išskirti „pačius pačiausius“ – palikime tai festivalio klausytojams, kurie, net neabejoju, išsiilgę muzikos garsų įvairovės.
Viltė: Kadangi esu kompozitorė, mane labiausiai intriguoja naujų kūrinių premjeros, nes kiekvienam kompozitoriui tai labai svarbus ir laukiamas įvykis. Šiais metais premjeros nuskambės net keturiuose koncertuose, tad jų tikrai nepraleisčiau. Kviesčiau į visus koncertus, nes kiekvienas renginys bus savaip išsiskiriantis. Mėgstančius vizualumą ir inovatyvumą, ko gero, labiausiai sudomintų „Twenty Fingers Duo“ audiovizualinis projektas „Performa“. Mėgstančius simfoninę muziką – Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas, kuriame, diriguojant Karoliui Variakojui pasirodys ir du solistai – Egidijus Ališauskas (birbynė) bei Arvydas Kazlauskas (saksofonas). Festivalyje svečiuosis ir visų mylimas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Lauks ir improvizacinės muzikos koncertai… Išties yra iš ko pasirinkti!
Kauno valstybinė filharmonija ir Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ melomanų laukia birželio 3–28 dienomis. Programa ir bilietai: isarti.lt
