Kai ima gaubti lapkričio sutemos, užsidegame žvakes ir skaitome – tokia yra daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančios Šiaurės šalių literatūros savaitės idėja. Šiemet visose Šiaurės ir Baltijos šalyse literatūros savaitė vyks lapkričio 14-20 d.
Savaitė tradiciškai prasidės skaitymais, kai tuo pačiu metu įvairiomis kalbomis Šiaurės ir Baltijos šalyse skaitomos ištraukos iš Šiaurės šalių autorių knygų. Aktyviausiai savaitės renginiuose jau ne vienerius metus dalyvauja Lietuva – į skaitymus lapkričio 14 d. kvies daugiau kaip 600 mūsų šalies švietimo ir kultūros įstaigų: bibliotekų (taip pat ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka), mokyklų, vaikų darželių.
Šių metų Šiaurės literatūros savaitės tema – gamta Šiaurėje, tad skaitymams parinktos žmogaus santykį su gamta atskleidžiančios knygos. Skaitymams jaunesnio amžiaus vaikams „Auštant“ siūloma Malin Kivelä ir Martin Glaz Serup šilto humoro kupina paveikslėlių knygelėje „Jei sutiktum lokį“. Knygos Iliustracijų autorė Linda Bondestam savaitės metu viešės Lietuvoje, kur susitiks su skaitytojais bei Dailės akademijos studentais, surengs savo darbų parodą ir pristatys naują knygą Vilniaus apskr. A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, dalyvaus vaikų literatūros festivalyje „Vaikų knygų sala“.
Skaitymams suaugusiesiems „Sutemų valanda“ siūloma Patrik Svensson knyga „Apie ungurius ir žmones“ (vertė Alma Braškytė, išleido „Baltos lankos“, 2020). Knyga pasakoja istoriją apie ant išnykimo ribos esančią rūšį, grožinius intarpus pindamas su mokslo populiarinimo tekstais.
Rekordinis lietuvių aktyvumas ir dėmesys gamtai
„Meilė ir pagarba gamtai užima svarbią vietą tiek Lietuvos, tiek Šiaurės šalių literatūros ir pasakojimų tradicijose. Be to, per pandemiją netekę galimybės keliauti į tolimus egzotiškus kraštus, vėl ėmėme labiau domėtis savo kraštais. Tai ir tapo paskata šiais metais literatūros savaitei rinktis gamtos Šiaurėje temą”, – pasakoja Brigita Urmanaitė, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja švietimo ir kultūros klausimais.
Lietuvoje skaitymai rengiami jau 22 kartą, o lietuviai ir vėl išsiskiria rekordiniu aktyvumu: iš 1951 užsiregistravusio dalyvio iš Alandų ir Farerų salų, Grenlandijos, Danijos, Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos ir Estijos net trečdalis – 648 – iš Lietuvos. Labiausiai džiugina dalyvių įvairovė – į skaitymus kvies ir nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, ir nedidelės kaimo ar mokyklų bibliotekos.
Tikimasi, kad skaitymai kaip ir kasmet suburs daugiau kaip 200 tūkst. žmonių visose šalyse.
„Šiaurės šalių literatūros savaitė neatsitiktinai rengiama lapkritį – tamsiausiu metų laiku visi ilgimės šviesos ir bendrystės, kuriuos dovanoja jaukus vakaras žvakių šviesoje visiems drauge skaitant knygą. Taip tęsiama ir puoselėjama unikali šiaurietiško pasakojimo ir garsinio skaitymo tradicija“, – pabrėžia B. Urmanaitė.
Populiariausi Šiaurės šalių autoriai ir knygos Lietuvoje: detektyvai, šeimų sagos ir atviras žvilgsnis į save
Lietuvių meilę Šiaurės šalių literatūrai patvirtina ne tik aktyvus dalyvavimas savaitės renginiuose, bet ir leidyklų gausiai verčiamos bei leidžiamos šio regiono autorių knygos vaikams ir suaugusiems.
„Alma littera“ 2022 m. išleido 15 Šiaurės šalių autorių knygų: 9 švedų, 2 islandų ir 1 norvegų. Leidyklos atstovų teigimu, pats populiariausias Šiaurės šalių autorius yra švedas Fredrikas Backman. Lietuvoje didžiulio populiarumo sulaukė jo knygos: „Gyveno kartą Uvė“, „Čia buvo Brita Marija“, „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“, „Nerimo žmonės“. Šiais metais išleisti rašytojo romanai „Mes prieš jus“ ir „Lokių miestas“.
Tarp mėgstamiausių Šiaurės šalių rašytojų rikiuojasi ir islandas Hallgrimur Helgason su romanu „60 kilogramų saulės šviesos“2023 m. vasarą „Alma littera“ ketina išleisti ir antrąją dalį – „60 kilogramų antausių”.
Ne grožinės literatūros lyderis – Henrik Fexeus su knyga „Nuostabus protas. Išsamus asmenybės tobulinimo kursas“ (atnaujinimas). H. Fexeusas – žinomas Švedijos lektorius, vienas geriausių kūno kalbos žinovų visame pasaulyje įtaigiai demonstruoja, kokios elastingos žmogaus smegenys ir ko mes galime pasiekti tikslingai susitelkę.
„Tyto alba“ gruodį išleis geriausiu 2020 m. romanu Suomijoje pripažintą Anni Kytömäki „Margaritą“. Šiais metais skaitytojus itin sudomino ir danų rašytojos Tove Ditlevsen autofikcinis romanas „Kopenhagos trilogija“. Tai – įtraukianti kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Pirmą kartą pasirodžiusi daugiau nei prieš penkis dešimtmečius ši trilogija didelio dėmesio nesulaukė, o štai praėjusiais metais atgimė su dideliu skaitytojų susidomėjimu skirtingose šalyse – knyga pateko į „The New York Times“ geriausių 2021 m. knygų dešimtuką.
Tarp populiariausių leidyklos seniau išleistų Šiaurės šalių autorių knygų išlieka „Sinuhė egiptietis“ – garsiausias suomio Mikos Waltario romanas. Jau kelerius metus populiarumo nepraranda ir norvegų rašytojos Majos Lunde kalėdinė istorija vaikams ir suaugusiems „Sniego sesė“. Tai nuostabus pasakojimas apie džiaugsmą ir liūdesį, apie tai, kad kartais netenkame tų, kuriuos labiausiai mylime, – ir kad jie visuomet lieka su mumis.
„Baltų lankų“ leidykla 2022 m. vėl nudžiugino norvegų rašytojų Jo Nesbø ir Karl Ove Knausgård gerbėjus. J. Nesbø – vienas įtakingiausių detektyvų ir trilerių autorių ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir visame pasaulyje. „Karalystė“ – naujausias autoriaus romanas, kuriame šaltakraujiškai narstomos didelės mažo miestelio paslaptys, šeimos ir ištikimybės jai temos.
Skaitytojai šiemet sulaukė ir penktosios K. O. Knausgårdo autobiografinių romanų ciklo „Mano kova“ knygos „Kartais turi lyti“. Šis ciklas literatūros kritikų vertinamas kaip vienas svarbiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių, atspindinčių ryškią pastarųjų metų literatūros tendenciją – rašyti ilgas, tęstines, į kelių tomų sagas išsiplėtojančias tų pačių veikėjų istorijas.
Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos 2022 m. sąraše – trys švedų ir viena suomių autorių knygos. Suomių rašytojos Monikos Fagerholm romanas „Kas nužudė bembį?” pasakoja apie moterų draugystę ir konkurenciją, apie nerūpestingą gyvenimą ir dūžtančias šeimas. Romanas apdovanotas Šiaurės Tarybos literatūros premija. Daugiausia skaitytojų širdžių šiais metais užkariavo Švedijos detektyvinės literatūros karaliene vadinamos Kristinos Ohlsson knygos: „Audrų stebėtojas“ suaugusiems, „Šiurpiojo šešėlio byla“ ir „Paslaptingos saldainių pabaisos byla“ vaikams.
Leidykla „Aukso žuvys“ 2022 m. išleido distopinį suomių autoriaus Piia Leino romaną „Dangus“, o daugiausia skaitytojų dėmesio sulaukusiu Šiaurės šalių rašytojų kūriniu įvardino švedo Jakobo Wegelius nuotykių romaną vaikams „Žudiko beždžionė“ (2021). Beprotiško populiarumo Švedijoje sulaukęs nuotykinis detektyvas 2014 m. buvo įvertintas Augusto premija kaip geriausia Metų knyga vaikams, 2020 m. už kūrybą autoriui įteikta prestižinė Astridos Lindgren premija.
