Žurnalų archyvas

Per Kalantines skambės „Requiem. Žuvusiems už laisvę“ 

11 gegužės, 2023, KVMT ir Kauno m. savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus inf. | Naujienos

Prabėgus 51 metams po Romo Kalantos žūties, jo didvyrišką auką laisvės vardan ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią kauniečiai jau šį sekmadienį prisimins Muzikinio teatro sodelyje. Po vidurdienio čia skambės kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus mišios „Requiem. Žuvusiems už laisvę“ (eilių autorė Dalia Teišerskytė) ir fragmentai iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“. Renginyje pasirodys apie pusantro šimto atlikėjų.

Kasmetiniu renginiu „Romą Kalantą prisimenant“ miestas siekia puoselėti visuomenės istorinę atmintį, ugdyti pilietinę savimonę ir skatinti bendruomeniškumą. Sekmadienio vidudienį kauniečiai kviečiami burtis Laisvės alėjoje, netoli Miesto sodo ir Muzikinio teatro, kur 1972 metų gegužės 14-ąją, protestuodamas prieš sovietų okupaciją, susidegino R. Kalanta. 

12.30 val. scenoje suskambės fragmentai iš Kipro Mašanausko roko operos „1972“. Kūrinius atliks teatro scenos profesionalai, solistai Marija Arutiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Rokas Laureckis, Martynas Stankevičius.

Renginio akcentu taps kompozitoriaus Jaroslavo Cechanovičiaus mišios „Requiem. Žuvusiems už laisvę“. Teatralizuotas misterijas atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras, solistės Gitana Pečkytė, Gabrielė Bukinė bei Ieva Goleckytė drauge su berniukų ir jaunuolių choru „Varpelis“, vadovaujamu meno vadovų Gintarės Jurgilės ir Juliaus Šidlausko.

Prižadame, jog vietomis muzika skambės švelniai ir subtiliai, o vietomis griaudėsime stipriai. Išduosiu paslaptį, kad tuo metu turėtų skambėti ir Kauno bažnyčių varpai.

Kompozitorius Jaroslavas Cechanovičius papasakojo apie „Requiem žuvusiems už Laisvę“ kūrybinį procesą: „1972-iais dar buvau per jaunas sukurti kažką tokio dvasingo. Bet puikiai pamenu tada tvyrojusią atmosferą. Parašyti „Requiem žuvusiems už Laisvę“ paskatino Lietuvos Sąjūdis ir 1991-ųjų sausio įvykiai. Tuo metu dirbau Lietuvos nacionalinio radijo ir televizjos orekstro vadovu (1991-2008 m.). Būtent sausio įvykiai davė akstiną pasirinkti tokį žanrą – requiem. Jo negalima lyginti su J.S.Bacho ar W.A.Mozarto iškiliaisiais kūriniais, vien trukmė ryškiai skiriasi. Mano Requiem yra 6 dalių, trunka apie 30 min., tai nevargina. Kadangi dažnai klausydavau „The Beatles“, čia panaudojau ir roko muzikos elementų. Man asmeniškai šis kūrinys patinka ir yra svarbus. Rašydamas requiem autorius neturi teisės meluoti. Kai kūriau savąjį, išsamiai tyrinėjau šio tipo kūrinius, rinkau įvairią medžiagą, klausiau kitų kūrėjų darbų. Galiausiai priėjau išvados, jog requiem įpareigoja autorių nemeluoti muzikine prasme. Paskui gali ir Dievas nubausti. Geras ir teisingas skambesys klausant šio kūrinio turi virpinti žmogaus širdį. Taigi, po ilgo kūrybinio proceso 2014 m. birželio 14 d. Gedulo ir vilties dieną, Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje „Requiem žuvusiems už laisvę“ suskambo pirmą kartą. O šį sekmadienį, taip pat simboliškai – gegužės14 d. – šis requiem pirmą kartą išvys dienos šviesą Kaune. Nekantriai laukiu išgirsti naująjį variantą drauge su nuostabia Kauno valstybinio muzikinio teatro komanda“. 

Režisierius Kęstutis S. Jakštas taip pat pasidalino mintimis apie šio renginio reikšmę: „Gegužės 14-oji – tai R.Kalantos žūties diena, kuri simbolizuoja žmogaus pilietinį pasipriešinimą žiauriausia įmanoma forma – paaukojant savo gyvybę vardan kitų laimės. Būtent tą dieną, 1972 m. apie 12.30 val. jis mirė už laisvos Lietuvos idėją. Pabrėžiu – tuo metu tik idėją. Dėl to šią valandą prasideda ir renginys miesto sode. Siekiame, kad „Requiem žuvusiems už Laisvę“ primintų miestiečiams, kur viskas įvyko prieš 51-erius metus. Taip pat renginyje nuskambės ir keletas fragmentų iš K. Mašanausko roko operos „1972“, kuri tą pačią dieną nuo 18 val. bus rodoma Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Reikėtų paminėti, jog spektaklis net labai aršių to laikmečio kritikų bei istorikų pripažintas kaip taikliai atspindintis 7-ojo dešimtmečio dvasią. Roko opera „1972“ nėra tik spektaklis, tai gyvas paminklas skirtas R. Kalantai ir jo amžininkams, bendražygiams. Bendražygiams ta prasme, kad po jo mirties viskas tęsėsi, istorija neužgeso, aršus judėjimas dėl laisvės vyko toliau. Taigi, visomis išgalėmis privalome saugoti ir gerbti atmintį ir kviečiame sekmadienį dalyvauti drauge. 

K. S. Jakštas. Domo Rimeikos nuotr.

Dirigentas Jonas Jaunulevičius pasakojimą papildė mintimis apie renginio muzikinę dalį: „Šiame dvasingumą budinančiame renginyje skambančių kūrinių – J. Cechanovičius „Requiem žuvusiems už laisvę“ ir K.Mašanausko roko operos „1972“ ištraukų – tandemas iš tiesų dera tarpusavyje ir tikrai suvirpins klausytojų širdis. Žinome, jog requiem – tai mišios mirusiems paminėti. Requiem dažniausiai skamba lotynų kalba, kaip bažnytinio žanro kūrinys. Šį kartą requiem skambės lietuvių kalba, nes jam jautrias eiles sukūrė poetė Dalia Teišerskytė. J. Cechanovičiaus kūrinį teko šiek tiek adaptuoti, kad galėtume jį atlikti lauko sąlygomis. O jį atliks didžiulis jungtinis kolektyvas: „Requiem žuvusiems už Laisvę“ atliks solistės Gitana Pečkytė, Gabrielė Bukinė, Ieva Goleckytė, roko operos „1972“ fragmentus atliks solistai: Marija Arutiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Rokas Laureckis, Martynas Stankevičius. Taip pat dalyvaus Kauno valstybinio muzikinio teatro choras (vyr. chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė), Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestras ir Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (meno vadovai Gintarė Jurgilė, Julius Šidlauskas). Taigi, miesto sode gerokai virš šimto žmonių dovanos jums įspūdingą muzikinę dovaną. Prižadame, jog vietomis muzika skambės švelniai ir subtiliai, o vietomis griaudėsime stipriai. Išduosiu paslaptį, kad tuo metu turėtų skambėti ir Kauno bažnyčių varpai.

J. Janulevičius. Domo Rimeikos nuotr.

Kauno berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ vadovas Julius Šidlauskas sako: „Mūsų choro kolektyve dainuoja įvairaus amžiaus berniukai – nuo ketvirtos iki dvyliktos klasės, todėl atsakingai ir intensyviai ruoštis šiam įvykiui pradėjome jau kovo mėnesį. Labai džiaugiamės, turėdami galimybę dalyvauti tokiame renginyje. Ugdyti patriotiškumą per muziką – pats pakiliausias ir jautriausias būdas. Mūsų nuotaika gera, esame nusiteikę puikiai ir tikimės klausytojų aktyvaus dalyvavimo bei palaikymo.

Po koncerto R. Kalantos atminimą laisvės dainomis bei literatūriniais skaitymais pagerbs tradiciškai susiburiantys bardai. Minėjimo dalyviai taip pat kviečiami tęsti tradiciją, R. Kalantos žūties vietoje uždegant atminimo žvakeles.

Miesto vadovai jau šį penktadienį visų kauniečių vardu padės gėles prie R. Kalantai skirto memorialo Laisvės alėjoje bei aplankys jo amžinojo poilsio vietą Romainių kapinėse.