Sekmadienį, vasario 19 d. VDU Didžioje auloje (Gimnazijos g. 7, Kaunas) Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2022 metų Tolerancijos žmogų ir įteikė Leonido Donskio premiją.
Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos sprendimu 2022 metų Tolerancijos žmogumi išrinktas istorikas Valdemaras Klumbys. Leonido Donskio premija fondo valdybos ir L. Donskio našlės Jolantos Donskienės sprendimu paskirta žurnalistui, aktyviam visuomenininkui Jonui Ohmanui.
Valdemaras Klumbys 2022 m. aktyviai reiškėsi viešojoje erdvėje – kaip ir daugelis komentuodamas ir karo Ukrainoje peripetijas, bet tuo pačiu akcentuodamas jo pamokas Lietuvai, išeidamas už savo akademinių interesų lauko – sovietinės Lietuvos istorijos tyrimų – aktyviai polemizavo ir vertino šios epochos įtaką mūsų visuomenei, nuolat pabrėždamas, kad dabar Rusijos vykdomas karas Ukrainoje nėra tiesioginis sovietinis okupacijos tęsinys, kad sovietinės okupacijos ženklai Lietuvoje neturi būti beatodairiškai naikinami, o toks buldozerinis patriotizmas nužmogina Antrojo pasaulinio karo karius, vienareikšmiai ir beatodairiškai juos tapatinant su kraugeriškais okupantais – rusais, nors istorinė tiesa byloja, kad praeitis buvo daug kompleksiškesnė, Raudonosios armijos gretose buvo ne vien rusai, bet ir kitų tautybių žmonės, „vadavę“ Europą nuo nacizmo. Todėl savo įžvalgose V. Klumbys ragino mums vengti esminės totalitarinio galvojimo prielaidos – nužmoginimo ir beveidystės, sovietinę praeitį priimant kaip kompleksiškesnę ir sudėtingesnę mūsų patirtį, kurią reikia vertinti kritiškai, bet ne vienpusiškai, įsiklausyti į kitų ir kitokius argumentus, nepamiršti dialogo ir diskusijų kultūros ir argumentuotų svarstymų, užuot dangsčiusis tik „patriotiniais“ lozungais ar kaltinimais pataikavimu Rusijos propagandai.
V. Klumbys taip pat atkreipė dėmesį, jog sovietinės praeities vertinimas mūsų visuomenėje tik dabar pradedamas aktualizuoti ir gali būti ne mažiau problematiškas ir kiršinantis, ypač kuomet sykiu su profesionalių istorikų interpretacijomis dar aktyviai funkcionuoja gyvoji atmintis taip atsirandant papildomom įtampom, o bet kokie pertekliniai biurokratiniai sprendimai gali suteikti populiarumo dabar, bet programuoti konfliktus ateityje, dėl to vertinant šį praeities epizodą itin svarbu argumentuota pozicija, gebėjimas išklausyti kitą nuomonę ir susikalbėjimo paieškos.
Vienas esminių kriterijų skiriant L. Donskio vardo premiją – nuosekli ir ilgametė veikla, šiuo metu J. Ohmanas yra vienas iš labiausiai su parama Ukrainai siejamų asmenų Lietuvoje, nors 2022 m. vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos agresijai paramos iniciatyvų itin padaugėjo. Skiriant šią nominaciją Jonui Ohmanui akcentuotina nuosekli jo veikla. Tiek apie galimą Rusijos agresijos augimą, tiek apie sistemingos paramos Ukrainai poreikį J. Ohmanas kalba jau nuo 2014 m. Nuo to laiko neapleisdamas paramos organizavimo veiklos, nuolat pabrėžiant, kad jei Ukrainai nebus suteikta tinkama parama kare, netrukus gali ateiti ir kitų šalių eilė, toks Ukrainos – kaip Europos vertybių ir jos šalių gynėjos vaizdinys plačiau imtas vartoti tik po 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusio karo Ukrainoje.
Svarbu, kad J. Ohmano veikla siejasi ne tik su solidarumu Ukrainai, bet ir skatina Lietuvos visuomenės pilietinę raišką, įsitraukiant į savo interesus peržengiančias veiklas, o dažnuose pasisakymuose Lietuva jam asocijuojasi su sėkmingos kovos prieš sovietinę sistemą simboliu, valstybe prisidedančia prie kitų šalių laisvėjimo. Veikdamas ne tik kaip visuomenininkas, bet ir aktyvus žurnalistas jis pateikia daug informacijos iš karo Ukrainoje, tuo pačiu nuolat primindamas esminę tiesą – karui tapus rutina, nederėtų jo nustumti į antrą planą, mažinti paramą ir solidarumą su Ukraina, net ir tuomet kai didėjantys pargyvenimo kaštai, auganti infliacija ir asmeniniai rūpesčiai rodysis daug svarbesni.Todėl nuolatinis Ukrainos palaikymas – ne tik parama kovojančiai valstybei, bet ir mūsų visuomenės pilietiškumo, empatijos ir atsakomybės už bendrą ateitį ugdymas. O sykiu puikus pavyzdys, kad pilietinės iniciatyvos ir solidarumas gali pasiekti įspūdingų rezultatų.
Skelbiant šiuos laureatus fondo valdyba buvo gavusi ir kitų pasiūlymų: 2022 metų Tolerancijos žmogaus titului taip pat pateikta visuomenininko ir memorialinio projekto Šeduvoje „Dingęs štetlas“ vykdytojo Sergejaus Kanovičiaus kandidatūra, atkreiptas dėmesys į Telšių muziejaus „Alka“ vykdomas veiklas primenant daugiakultūrę praeitį, išryškinant šio miesto žydiškąją tapatybę ir aktualizuojant jos atmintį, minėtos europarlamentaro Andriaus Kubiliaus, advokato Igno Vėgėlės pavardės.
Leonido Donskio premijai buvo pasiūlytos Vilniaus Naujojo teatro įkūrėjos ir vadovės Svetlanos Šulc, fotografo Artūro Morozovo kandidatūros.
Tradiciškai 2022 metų Tolerancijos žmogus – Valdemaras Klumbys – apdovanotas skulptoriaus Edmundo Frėjaus (1949-2009) sukurtu atminimo medaliu ir diplomu, Leonido Donskio premijos laureatui įteiktas diplomas ir 1000 eurų premija. Abiems įteikti šiemet mirusio Grigorijaus Kanovičiaus raštų rinkiniai, kuriais su fondu dosniai pasidalijo rašytojo sūnūs Dmitri ir Sergejus Kanovičiai.
Kasmetinė Tolerancijos žmogaus nominacija skiriama asmeniui savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Leonido Donskio premija teikiama už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją, taip pat už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių, už pamokas ir pastangas kalbėti be pykčio ir šališkumo, už kitokios nuomonės išklausymą ir jos gerbimą, už nuolatinį priminimą, jog lavinimasis ir apšvieta yra nuolat mus lydintys reiškiniai, stiprinantys abipusį supratimą ir empatiją.
Metų Tolerancijos žmogaus nominacija yra kasmetinė. Pirmąjį (2001) metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimą 2002 metų sausio mėnesį gavo Tomas Šernas. Vėliau metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko teatrologei, profesorei Irenai Veisaitei(2002), žurnalistui Algimantui Čekuoliui (2003), režisieriui Sauliui Beržiniui (2004), pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui (2005), psichologui Robertui Povilaičiui (2006), atlikėjai Jurgai Šeduikytei (2007), žurnalistui Mykolui Drungai (2008), poetui Tomui Venclovai (2009), filosofui Andriui Navickui (2010), rašytojams Daivai Čepauskaitei (2011) ir Sigitui Parulskiui (2012), muzikantui Andriui Mamontovui (2013), žurnalistui Donatui Pusliui (2014), verslininkui Valdui Balčiūnui (2015), rašytojams Vandai Junkaitei (2016) ir Mariui Ivaškevičiui (2017), teatro režisierius Gintaras Varnas tapo 2018 metų Tolerancijos žmogumi, o žurnalistas ir visuomenininkas Eugenijus Bunka – 2019 metų Tolerancijos žmogumi, 2020 metų Tolerancijos žmogaus titulas atiteko filosofui, žurnalistui Pauliui Gritėnui, 2021 – vienuolei Viktorija Vaidogaitei CC.
Tarp metų Tolerancijos žmogaus titulo nominantų buvo daugelis visuomenėje žinomų žmonių, aktyviai reiškiančių savo vertybinę ir pilietinę poziciją: rašytoja Jurga Ivanauskaitė, žurnalistai Romas Sakadolskis ir Domas Burkauskas, dvasininkai Julius Sasnauskas ir Mindaugas Sabutis, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris, politikos apžvalgininkas ir komentatorius Kęstutis Girnius ir kiti.
Tuo tarpu pirmoji Leonido Donskio premija 2018 m. buvo skirta istorikui, profesoriui Sauliui Sužiedėliui, antroji atiteko scenaristui, radijo žurnalistui Pranui Morkui. 2020 metais Leonido Donskio premija skirta kino kritikui Linui Vildžiūnui, 2021 – džiazo muzikantui, režisieriui Vladimirui Tarasovui, o 2022 – rašytojui Rimantui Vanagui.
Fondo valdybos diskusijose ir akiratyje pasirodydavo tie patys asmenys, nuolat ir sistemingai dirbantys tolerancijos ir susikalbėjimo, dialogo ir atvirumo terpėje, taip buvo sukurtas diplomas, įvertinantis ilgalaikę laureato veiklą. Tokiais diplomais buvo apdovanoti pedagogas Vytautas Toleikis, žurnalistas Rimvydas Valatka, disidentas Antanas Terleckas. Šie apdovanojimai po netikėtos L. Donskio mirties laikytini L. Donskio vardo premijos pirmtakais.
Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ tikslas ne tik saugoti garsių Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas. Fondas ketina ir toliau skatinti laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.
Fondas dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, prisideda prie Holokausto švietimo Lietuvoje projektų, jaunosios kartos auklėjimo ir edukacijos, tolerancijos idėjų skleidimo, plečia kultūrinį ir intelektualinį bendradarbiavimą su Japonija, Nyderlandais, JAV, Izraeliu, Vokietija, Lenkija bei kitomis šalimis.
Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininkas – Ramūnas Garbaravičius.
