Žurnalų archyvas

Parodos „1972: pramušti sieną“ išlydėtuvėse – kinas, paskaitos, diskusijos

9 rugpjūčio, 2022, Parengta pagal organizatorių inf. | Kaunas 2022, Naujienos

Gegužę, per Kalantines, Kauno centriniame pašte atidaryta prof. Rasos Žukienės ir jos suburtos kuratorių komandos paroda „1972: pramušti sieną“ skaičiuoja paskutinį mėnesį. Rugpjūčiui persiritus į antrąją pusę atsisveikinti kvies prasmingų renginių, susitikimų, pokalbių ciklas.

Filmų programoje – lietuviški ir čekoslovakiški šedevrai

Kino kritikas Gediminas Jankauskas šiai progai parengė iškalbingą kino filmų programą. Filmo seansų metu galima išvysti tiek lietuviškosios kino klasikos, tiek čekoslovakiško kino šedevrus. 

Programoje pristatomi garsių režisierių: A. Žebriūno, V. Žalakevičiaus, R. Banionio, J. Menzelio, J. Jireso ir kt. filmai. Kiekviename pristatomame kino kūrinyje galima atrasti prasmingų metaforų ir gyvenimo, kūrybos santvarkos šešėlyje apraiškų. Pavyzdžiui, ar teko girdėti, kad filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“ režisieriaus M. Formano filmas „Ugniagesių balius“, esantis šios programos repertuare, po jo pristatymo buvo režimo pasmerktas su nuosprendžiu šio filmo niekada neberodyti?  

Visą filmų programos, kuri prasidės jau rugpjūčio 16 d., repertuarą rasite šioje nuorodoje.

Susitikimai. Apie dailę ir muziką

Rugpjūčio 23 d. 17:30 val. į ekskursiją „Po dailės kulisus“ pakvies viena parodos kuratorių Genovaitė Bartulienė. „1972. Pramušti sieną“ dailės dalyje  lankytojai kviečiami pasižvalgyti po V. Žuko, A. Šaltenio, E. Varkulevičiaus, K. Dereškevičiaus ir kitų autorių darbus. Visi jie kartu kalba apie laikmetį, kuris stipriu pėdsaku paženklino mūsų kolektyvinę atmintį. Kaip bebūtų, už kiekvieno kūrinio slypi savitos, unikalios istorijos. Ši ekskursija yra skirta pasižvalgyti po parodos dailės kulisus ir sužinoti tai, kokios istorijos randasi už eksponuojamų kūrinių, kokiomis sąlygomis ir kokių nuotaikų lydimi darbai buvo sukurti. Ekskursijos metu, žvelgiant į dailės kūrinius, kuriam laikui atsidursime tarp saviraiškos laisvės troškimo ir geležinių santvarkos gniaužtų liepsnų – bus įdomu. 

„Kaunas 2022“ nuotr.

Rugpjūčio 25 d. 18 val. kompozitorė Zita Bružaitė kartu susėsti pakvies išties įspūdingą kolektyvą. Tai grupės „Aitvarai“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Ignatavičius, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius, pianistas dr. Motiejus Bazaras, inžinierius, elektroninių instrumentų kūrėjas ir grupės „Kertukai“ garso režisierius Orūnas Urbonas. Diskusijos pavadinimas – „Tarp galimos ir negalimos muzikos“. Juk ši paroda – tai bilietas į septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius Kaune. Kokie muzikiniai ir juos lydintys įvykiai tuomet neaplenkė kauniečių? Kokia muzika, menas buvo „geri ir teisingi“, o kas buvo neleistina ar net – pavojinga ir kodėl? Informacijos alkis, tiesos paieškos, nepatogios minties skleidimas, kalbėjimas metaforomis ir žinoma – muzika iš anapus uždaros sienos… Ir vis tik – šioje panoramoje pasėjamas lietuviško roko grūdas, jį augina pirmosios bigbyto grupės, o pro mažus plyšelius iš laisvo pasaulio skverbiasi ir šiuolaikinės muzikos naujienos. 

Apie lietuviškus sintezatorius 

Motiejus Bazaras – ne tik pianistas, bet ir klavišinių instrumentų kolekcionierius. Tai jo šeimos namuose antram gyvenimui prikelti unikalūs lietuviški sintezatoriai, kuriais grojo legendinė grupė „ARGO”. Rugpjūčio 29 d. 17:30 val. M. Bazaras pakvies į paskaitą būtent apie tai. Ji vadinasi „Unikalūs 80-ųjų lietuviški sintezatoriai „ARGO A1“ ir „Stringas“: menininko reiklumo ir inžinieriaus meistriškumo simbiozė sovietinio režimo gniaužtuose“. 

Parodos atidarymo metu broliai Bazarai atliko trumpą koncertą lietuviškais sintezatoriais. „Kaunas 2022“ nuotr.

Iš kur šis palikimas? Po Kalantos susideginimo sovietinis represinis aparatas stengiasi visais būdais riboti prieigą domėtis, klausyti ir, juo labiau, atlikti ideologiškai priešišką Vakarų ritminę muziką. Trūko ne tik informacijos, prieigos prie įrašų, bet ir instrumentų, garso sistemų, miksavimo pultų, efektų. Norint įgyvendinti muzikines idėjas, dažnai teko patiems konstruotis ar tobulinti instrumentus. Elektronikos inžinieriaus Orūno Urbono ir kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus bendradarbiavimo rezultatas – du instrumentai: monofoninis sintezatorius „ARGO A1“ ir polifoninis styginių sintezatorius „Stringas“. Šioje paskaitoje bus pademonstruotos šių sintezatorių galimybės bei lyginama su vakarietiškais, panašiu metu gamintais „Moog Minimoog Model D“, „ARP Odyssey“, „Korg MS-20“.

Dėmesys alternatyviai teatro raiškai

Apie: 7 deš. pab. Kaune susitelkė jauni maištingi teatro menininkai. Tai buvo nauja karta, sugebėjusi sovietinės Lietuvos teatrą (ir save jame) susieti su vėlyvuoju modernizmu, su Rusijos teatriniu pogrindžiu ir Varšuvos, Krokuvos, Opolės, Prahos ir Budapešto alternatyviąja scena. Paryžiaus, Londono ar Niujorko avangardas jiems taip pat buvo žinomas. Jie kūrė spektaklius visuomenėje kėlusius stiprų rezonansą. Apie tai ir apie Modrio Tenisono pantomimos trupės veiklą, atspindėjusią modernią kosmopolitišką atmosferą, kuri Lietuvos kultūroje skleidėsi 7 deš. ir buvo užudsinta 1972 metais, detaliau bus pasakojama įtraukiančioje doc. dr. Edgaro Klivio paskaitoje „Pro alegorijų prizmę: alternatyvi teatro raiška 1970-ųjų Kaune“, kuri vyks rugpjūčio 30 d. 17:30 val. 

Dedikacija R. Kalantai

Menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė rugpjūčio 31 d. 17:30 val. pakvies į Romui Kalantai dedikuotą vakarą. 

Režimo priespauda, nuolatinės propagandos apsuptis, suvaržyta jaunystė ir užgniaužtas troškimas gyventi nevaržomiems sunkia dėme gyvenimus paženklinusios santvarkos – kontekstas, kurio kaliniais buvo tapę anuometinėje Lietuvoje laisvės troškusieji ir pro geležinę uždangą į ją besižvalgiusieji. Kalanta buvo vienas tokių. Vieną dieną jo gitara nustojo skambėti, užrašų knygutės tolimesni puslapiai liko neužpildyti, o tėvų kalendoriuje 1972 m. gegužės 15 d. atsirado įrašas apie jų sūnaus mirtį tos dienos paryčiais. Koks buvo R. Kalantos gyvenimas, kodėl santvarka jautriai sureagavo į įvykius, sekusios po R. Kalantos susideginimo ir ką mūsų tautai reiškė ši auka už laisvę – apie tai ir dar daugiau bus galima išgirsti R. Tamoliūnienės paskaitoje. Ši paskaita yra skirta simboliškai užbaigti parodą, pristatančią rezistencinį Kauno fenomeną XX a. 7-9 dešimtmečiais. 

Visi renginiai vyksta parodos erdvėse adresu Laisvės al. 102, Kauno centrinio pašto rūmai.

Įėjimas į renginius mokamas. Bilieto kaina – 6 eur. (suaugusiems), 3 eur. (senjorams, studentams, moksleiviams). Bilietus į renginius galima įsigyti parodos kasoje likus ne mažiau kaip 15 min. iki renginio pradžios.

Parodos kuratorė: R. Žukienė

Kūrybinė grupė: G. Bartulienė, Z. Bružaitė, A. Streikus, G. Jankauskas, R. Požerskis, R. Tamoliūnienė, E. Klivis, K. Budrytė-Genevičė, A. Lisauskienė, V. Šapokaitė-Samulėnienė, M. Rutkauskaitė. 

Paroda veikia iki 2022 08 31.

Daugiau informacijos.