Spalio 18 d. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr. 52) pradeda veikti paroda „Naudingi ar nuodingi? XIX a. pab. – XX a. pr. mokomieji plakatai“, parengta iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių. Tai – muziejaus 100-mečio programos dalis.
Trečiadienį, spalio 19 d., 17:30 val. šia proga muziejaus salone vyks paskaita apie vaistažolių naudą sveikatai, kurią skaitys VDU ŽŪA dėstytojas, vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas dr. Marius Lasinskas.
Apie augalų poveikį žmogui domėtasi jau nuo senų laikų. Rašytiniai šaltiniai, rasti senovės Mesopotamijoje, Kinijoje, Indijoje, Egipte ir Europoje, įrodo, kad jau anuomet žmonės domėjosi augalų gydomosiomis ir nuodingosiomis savybėmis. Žinios apie augalų savybes sklido ne tik rašytine kalba, bet ir iš lūpų į lūpas. Šumerams sukūrus dantiraštį, apie 3500 m. pr. Kr. atsirado ir pirmieji užrašai molinėse lentelėse apie įvairius augalinius vaistus ir gydymo priemones. Tarp šių augalų buvo ir mums puikiai žinomas čiobrelis, garstyčios, saldymedis ir aguona. Babiloniečiai vėliau išplėtė šį sąrašą ir tarp medicininių augalų įtraukė daugiau mums pažįstamų augalų: kroką, kalendrą, cinamoną, česnaką ir kitus.
Apie gydymą vaistiniais augalais nemažai žinojo ir senovės egiptiečiai. Prieš maždaug 4000 m. pr. Kr. prie Nilo buvo pasodinti pirmieji sodai, skirti vaistinių augalų auginimui ir įvairių priemonių gamybai. Apie 3000 m. pr. Kr. egiptiečiai jau turėjo sukaupę nemažai patirties ir žinių apie vaistinius augalus, tačiau, deja, išliko labai nedaug informacijos, galinčios iliustruoti, kaip vyko gamybos procesai. Vis dėlto mokslininkai rado kitų šaltinių – piešiniai ir daiktai, atrasti piramidėse, rodo, kad senovės Egipto gydytojai ir šventikai naudojo per 700 rūšių vaistinių augalų ir turėjo daugiau nei 800 vaistų receptų.
Viduramžiais Europoje dauguma vaistų buvo gaminami vaistinių augalų pagrindu, o nemaža dalis tuometinių receptų yra naudojami ir šiandien. Anuomet vaistų gamyboje daugiausia remtasi senovės graikų žiniomis ir senovės graikų gydytojo Dioskorido veikalais. Dauguma viduramžiais augintų vaistažolių augo paprastuose soduose, o augalai naudoti įvairiomis paskirtimis, pavyzdžiui: šiandien mums visiems gerai žinoma levanda buvo gydyti nudegimai ir galvos skausmai, tačiau augalas buvo naudojamas ir maisto gaminimui bei kaip namų kvapas.
XIX a. 4 deš. pr. vokiečių spaustuvininko J. F. Schreiberio (J. F. Schreiber) spaustuvė pradėjo leisti knygas su spalvotomis iliustracijomis. Netrukus spaustuvė ėmė specializuotis spalvotų knygų iliustracijų, skirtų mokyklų vadovėliams, leidyboje. Už savo veiklą ir indėlį, gerinant mokymosi kokybę, XIX a. II pus. spaustuvė buvo apdovanota apdovanojimu. 1870 m. J. F. Schreiberio spaustuvė pradėjo leisti plakatų rinkinius „Wandtafeln“, skirtus Vokietijos mokykloms. Įvertinus aukštą plakatų kokybę, jie pradėti eksportuoti į Austriją-Vengriją, Serbiją, Rusiją, Švediją ir Pietų Ameriką. XIX a. 9-ajame deš. J. F. Schreiberio spaustuvė išleido dar keletą plakatų rinkinių zoologijos ir botanikos temomis.
Parodoje pristatomi plakatai spausdinti ant drobės, chromolitografine technika. Vieną plakatą sudaro atskiri paveikslėliai, vaizduojantys 12 skirtingų augalų. J. F. Schreiberis pardavė apie 500 000 egzempliorių plakatų ir išleido 100 skirtingų originalių vaizdų leidimų su tekstais čekų, danų, anglų, prancūzų, graikų, olandų, italų, portugalų, rusų, švedų, slovėnų, ispanų ir vengrų kalbomis. Muziejuje saugomoje J. F. Schreiberio plakatų kolekcijoje augalų pavadinimai parašyti lotynų ir vokiečių kalbomis. Šioje parodoje pristatomi 11 plakatų, kuriuose vaizduojami įvairūs augalai, skirti tiek maisto, tiek vaistų gamybai. Vokiečių gydytojas ir filosofas Paracelsas teigė, kad vaistą nuo nuodo skiria tik jo dozė, tad įkvėpti šios frazės muziejininkai pavadino savo parodą „Naudingi ar nuodingi?“.
–
Paroda veiks iki 2023 m. sausio 31 d.
Parodos kuratorė muziejininkė Eglė Pupalaigienė
Parodą apipavidalino dizainerė-skaitmenintoja Raminta Ardzevičienė
Muziejus dėkoja už pagalbą:
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo direktoriui dr. Nerijui Jurkoniui
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratoriui Kęstučiui Obelevičiui
Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros profesoriui dr. Ernestui Kutorgai
