Jau šią savaitę kelionę panemune pradeda paroda „Panemunės miestelių upeivystės atmintis“, joje pristatomi žemiau Kauno prie Nemuno įsikūrę miesteliai, reikšmingi savo išsaugota upių kultūros atmintimi ir upeivystės tradicijoje susiformavusiu urbanistiniu charakteriu.
Dar šiais metais ekspozicija aplankys penkis žemupio miestus ir miestelius, lapkričio 14 d. Kriūkuose, Šakių rajone, numatytas pirmasis parodos atidarymas. Kitos datos: lapkričio 21 d. parodos pristatymo renginys vyks Smalininkuose, lapkričio 28 d. – Jurbarke, gruodžio 8 d. – Veliuonoje, Jurbarko rajone, bei gruodžio 12 d. – Kauno rajone, Vilkijoje.
Panemunės miestelių istorija gimė ir brendo įsikūrus prie didžiausios šalies upės
„Šimtmečiais Nemunas veikė kaip svarbiausia Lietuvos transporto arterija, kuri užtikrino prekybos kelius, ekonominius ir kultūrinius mainus tiek tarp krašto žmonių, tiek ir su užsieniu“, – pasakoja projekto vadovas ir parodos sumanytojas dr. Justinas Kalinauskas. „Nemunas formavo savitą paupio gyvenviečių urbanistinį peizažą ir skatino upeivių gyvenimo būdą tiek ant vandens, tiek krante. Kūrėsi vietos laivadirbystės tradicijos, ypatingas šių vietovių kasdienybės ritmas, kurio pėdsakus galime aptikti dar ir šiandien“.
Daugiau nei dešimt metų į upeivystės Nemunu temą besigilantis ir knygos „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918-1990 metais“ autorius istorikas dr. Gediminas Kasparavičius rengė parodos istorinę dalį. „Parodos pasakojimą kūrėme rinkdami vietos gyventojų prisiminimus apie kasdienybę prie upės, lankėme ir fiksavome išlikusius paveldo objektus, archyvuose ieškojome senosios ikonografijos, periodikos, vaizdo įrašų“. Ši medžiaga tapo ne tik parodos turiniu, bet ir jungtimi tarp praeities bei dabarties.
Primins Nemunu plaukusius laivus, miestelių reikšmę ir jų ryšius
Unikalios architektūros, laivo formos parodos stendas simboliškai primins anksčiau Nemuno prekybiniais maršrutais plaukiojusius plokščiadugnius laivus ar keleivinius garlaivius ir supažindins su skirtingų laikotarpių upiniais laivais. Parodos lankytojai išvys gausią vizualinę ir istorinę medžiagą: senųjų uostelių ir prieplaukų planus, laivų maketus ir piešinius, istorines fotografijas, specialiai parodai Ingos Navickaitės-Drąsutės sukurtas iliustracijas ir žemėlapius, kurie atskleidžia buvusią Nemuno svarbą ir panemunės gyvenviečių reikšmę šalies istorijai. Kiekvienas iš miestelių parodoje pristatomas per upeivystei būdingus atributus: upės keltus, laivų statyklas, amatus, uostus, prekybą, upeivių kultūrą primena upeivių žodynas ir pristatomos jų savitos tradicijos.
Dalinsis upeivystės prisiminimais, aptars plėtros vizijas laivybai Nemune
Parodos atidarymus lydės susitikimai su vietos bendruomenėmis, diskusijos su istorikais, savo krašto ir plėtotos upeivystės žinovais ir kt. Bus kviečiama aptarti ne tik praeitį, bet ir upeivystės perspektyvas bei vizijas. „Tai suteiks galimybę išgirsti prisiminimus apie gyvenimą prie upės iš pačių vietos gyventojų, pasidalinti ir savo žiniomis. Tikimės, kad atvers platesnį pasakojimą apie Nemuno reikšmę pakrančių gyvenvietėms šiandien ir praeityje, leis pajusti, kaip upė kūrė bei tebekuria vietos žmonių gyvenimus“, – sako dr. J. Kalinauskas.
Projektą „Panemunės miestelių upeivystės atmintis“ vykdo jungtinė kultūrinė komanda, sudaryta iš dviejų su upių kultūros gaivinimu dirbančių grupių – upių tyrimų platformos „TẽKA“ ir iniciatyvos „Švęskime upę!“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
