Kodėl kai kurios miestų viešosios erdvės pilnos žmonių, o kitos lieka tuščios, nors investicijos ir architektūriniai sprendimai atrodo kokybiški? Į šį klausimą atsakymą jau prieš pusę amžiaus pateikė danų architektas ir urbanistas Janas Gehlas savo pirmoje knygoje „Gyvenimas tarp pastatų: naudojant viešąją erdvę“ (Life Between Buildings: Using Public Space). Dabar Gehlo suformuluota viešųjų erdvių ir jų gyvybės stebėjimo metodika skatina pokyčius visame pasaulyje – miestai atgaivina aikštes, skverus, gatves ir kitas mažas erdves tarp pastatų.
Šį rudenį Gehlo metodikos pagrindai pirmą kartą bus pristatyti Lietuvoje. Rugsėjo 11–12 dienomis Kaune vyks visos dienos meistriškumo mokymai „Gehl Masterclass. Public life study 1.0“ ir vieša paskaita „People, Places, and the Planet“.
Gehlas pabrėžia – tikroji miesto esmė gimsta ne pastatuose, o tarp jų. Miestų gyvybingumas prasideda nuo žmonių judėjimo, atsitiktinių susitikimų, buvimo kartu, spontaniškų pokalbių ir veiklų. Šiuolaikinė urbanistika dažnai pamiršta paprastą tiesą – erdvės turi būti ne tik funkcionalios ar estetiškos, bet ir pritaikytos žmogaus, kaip miesto erdvėje judančios būtybės, masteliui, jo pojūčiams ir elgsenai. Pirmoje knygoje, dar 1970-aisiais, Gehlas išgrynino esminius principus ir kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi siekiant užtikrinti gerą žmogaus savijautą viešojoje erdvėje. Virš penkiasdešimt metų besitęsiantys viešųjų erdvių stebėjimų rezultatai įrodo, kad Gehlo apibrėžti principai ir kriterijai yra pastovūs ir galioja visur vienodai.
Viena iš pagrindinių jo suformuluotų įžvalgų aiškina santykį tarp aplinkos kokybės ir žmonių veiklų. Jo teigimu, visas žmonių veiklas viešosiose erdvėse galima suskirstyti į tris tipus:
- BŪTINOS – veiklos, kurias žmogus privalo atlikti nepriklausomai nuo aplinkos kokybės. Šios veiklos vyksta bet kokiomis oro sąlygomis ir nepriklausomai nuo to, ar erdvė žmogui atrodo maloni. Pavyzdžiui: kelionės į darbą, į parduotuvę ar į mokyklą, pasivaikščiojimas su šunimi (jei tai kasdienė pareiga), automobilių parkavimas, dviračių statymas ir pan.
- PASIRENKAMOS – veiklos, kurių žmogus imasi tik tada, kai aplinka yra patraukli, saugi ir patogi. Jei erdvė nepatogi ar nepatraukli – šios veiklos dažniausiai nevyksta. Pavyzdžiui: pasivaikščiojimas savo malonumui, sėdėjimas ant suoliuko ar pievoje, skaitymas lauke, individualūs vaikų žaidimai, lauko kavinių lankymas, buvimas su draugais ar šeima parke ir pan.
- SOCIALINĖS – veiklos, kurios priklauso nuo kitų žmonių buvimo toje pačioje erdvėje. Tai miesto gyvybingumo rodiklis, nes socialinės veiklos įmanomos tik tada, kai viešojoje erdvėje jau yra žmonių ir vyksta pasirenkamos veiklos. Pavyzdžiui: bendravimas, stebėjimas, susitikimai, atsitiktiniai pokalbiai, grupiniai vaikų žaidimai, artistų pasirodymai, renginiai, mugės, demonstracijos ir pan.
Gehlo teigimu, miesto gyvybingumą apibrėžia ne būtinos ir pasirenkamos veiklos, o socialinės. Kokybiškos viešosios erdvės skatina pasirenkamas veiklas. O kai žmonės pasirenka būti erdvėje, atsiranda terpė socialinėms veikloms, dėl kurių vieta tampa gyva ir traukia dar daugiau žmonių. Jei viešoji erdvė nepatogi ar nepatraukli, joje liks tik būtinos veiklos – žmonės skubės ją pereiti, vengs sustoti ir kurį laiką pabūti.
Aplinkos kokybės kriterijus, kurie traukia žmones sustoti ir trumpam pasilikti, Gehlas išgrynino ne skaitydamas knygas ir teorijas, o sistemingai, ilgai ir reguliariai stebėdamas žmones viešosiose erdvėse. Nors principai ir kokybės kriterijai yra pastovūs ir galioja visur vienodai, vis dėlto jie gana abstraktūs. Kiekviena viešoji erdvė turi savą žmonių veiklos ritmą, kurį galima suprasti tik ją stebint. Didelė dalis Lietuvos miestų viešųjų erdvių vis dar planuojamos automobilių, o ne žmonių patogumui. Apie kitas gyvybės formas kalbėti net neįmanoma, kol miestai nėra kuriami, visų pirma, žmonėms. Gehlo metodika siūlo paprastą, bet veiksmingą būdą šią situaciją keisti – per žmonių judėjimo ir veiklų stebėjimą bei analizę, siekiant suprasti realias skirtingų žmonių patirtis viešosiose erdvėse.
GEHL studijos eksperto Leono Legelando vedami meistriškumo mokymai „Gehl Masterclass. Public life study 1.0“ (registracija) skirti architektams, urbanistams, vystytojams, savivaldybių specialistams, bendruomenėms, nevyriausybinėms organizacijoms – visiems, norintiems kurti miestus žmonėms. Čia bus pristatyti ne teoriniai modeliai, bet suteikti realūs įrankiai: kaip galima matuoti erdvių panaudojimą ir fiksuoti žmonių judėjimą jose. Taip pat bus dalijamasi patirtimi, kaip surinkti duomenys yra naudojami GEHL studijos projektuose šiandien.
Viešos paskaitos „People, Places, and the Planet“ (registracija) metu GEHL ekspertas pasidalins, kaip gerai suplanuoti veiksmai miestuose gali paskatinti sisteminius pokyčius ir kaip miestų planavimas gali vienu metu padėti klestinčioms miestiečių bendruomenėms ir sveikai planetai.
Paskaita ir mokymai vyks anglų kalba.
Apie GEHL
GEHL yra visame pasaulyje pripažinta urbanistikos ir strateginio projektavimo konsultacinė įmonė, kurios pagrindinė būstinė yra Kopenhagoje, o papildomi biurai veikia Niujorke ir San Franciske. Įmonė, kurią 2000 m. įkūrė profesorius Janas Gehlas ir miestų dizainerė Helle Søholt, specializuojasi kuriant miestus, kuriuose pirmenybė teikiama žmonėms ir planetai, daugiausia dėmesio skirdama pėstiesiems ir dviratininkams pritaikytai aplinkai. GEHL dirba tarpdisciplininė komanda, kurią sudaro daugiau nei 110 specialistų iš daugiau nei 25 šalių, įskaitant architektus, urbanistus, duomenų mokslininkus ir socialinių mokslų tyrėjus, siekiančius kurti įtraukias, tvarias ir patogias gyventi miesto erdves. Įgyvendindama daugiau nei 2600 projektų 251 pasaulio mieste, GEHL bendradarbiauja tiek su viešuoju, tiek su privačiuoju sektoriumi, kad įgyvendintų transformuojančias miestų strategijas. Jų požiūris yra iteratyvus ir holistinis, prasidedantis nuo gilaus esamo viešojo gyvenimo supratimo, kad būtų galima kurti projektus, kurie didina bendruomenės gerovę ir aplinkos atsparumą.
Apie pranešėją ir mokymų vadovą Leoną Legelandą
Leonas Legelandas yra Kopenhagoje įsikūrusios miestų projektavimo ir strategijos konsultacijų įmonės GEHL vyresnysis projektų vadovas. Leonas atliko pagrindinį vaidmenį GEHL Miuncheno miestui atliktame tyrime, kuriame buvo analizuojamas viešųjų erdvių panaudojimas, siekiant nustatyti ateities miesto vystymosi gaires. Jo projektų portfelis apima tiek vietokūros strategijas, skirtas 1970-ųjų metų vystymosi teritorijoms atgaivinti, tiek poveikio vertinimus – nuo nedidelių bandomųjų iniciatyvų iki stambių infrastruktūros projektų.
Organizatorius: ne pelno siekianti, nevyriausybinė organizacija VšĮ „Kultūros dirbtuvė”.
Partneris: Kauno technologijos universitetas, Statybos ir architektūros fakultetas.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Viešinimo partneriai: BLUMA, Nacionalinis architektūros institutas.
