Spalio 14 d. į kino ir namų ekranus sugrįžtantis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet žiūrovams siūlys pasikalbėti apie radikalumą.
Įvairiose pasaulio dalyse kylant esminių pokyčių nuotaikoms, festivalis ne tik pakvies jas pajusti ir pažinti, bet ir iš esmės paklaus, ką apskritai laikysime radikalumu? Juk tai, kas atrodo radikalu vienoje visuomenėje, kitoje – visiškai įprasta.
„Šiandien, stebėdami įvairius pasaulio įvykius, neretai galime justi bendrą vardiklį – radikalių pokyčių troškimo nuotaiką. Daugelyje visuomenių vyksta judėjimai ir protestai, reikalaujantys vienos ar kitos sistemos perkrovimo: nuo esminių aplinkosaugos klausimų, konkrečių šalių politinių sistemų iki identiteto ar šeimos sampratos. Žmonės, o ypač jaunoji karta, nėra tikri dėl savo ateities ir klausia, kaip jie gyvens per artimiausius 50 metų? Covid-19 pandemija tik užaštrino šį „pavogtos ateities” jausmą. Jie trokšta esminių pokyčių, kuriuos norisi vadinti radikaliais“, – pasakoja „Nepatogaus kino“ vadovas Gediminas Andriukaitis.
„Tad viena vertus, daugeliu festivalio filmų ir specialiąja programa „Radikal(i)ai“ Lietuvos žiūrovus pažindinsime su įvairiose vietose vykstančiais tokių pokyčių troškimais, o kita vertus, kvestionuosime, ką išvis vadiname radikalumu. XXI amžiuje tai tapo reliatyviu dalyku – juk protestuoti prieš valdžią kur nors Norvegijoje arba Baltarusijoje, kai tau gresia kalėjimas ir susidorojimas, yra, ko gero, visiškai skirtingi radikalumo lygmenys. Beje, Greta Thunberg Švedijoje visai nelaikoma radikalia, o štai jei Lietuvos moksleiviai mestų mokyklas ir atsisėstų protestuoti ant parlamento laipų, greičiausiai sulauktų etiketės „radikalai“, – šypsosi G. Andriukaitis.
15–ojo „Nepatogaus kino“ kampanija mirga užrašais „šeima 2.0 / loading…“, „klimatas 2.0 / loading…“, „Baltarusija 2.0 / loading…“, „Rusija 2.0 / loading…“ ir apibendrina: „Radikaliam pokyčiui reikia radikalaus veiksmo“. Iš IT srities pasiskolintas terminas 2.0 reiškia visiškai atnaujintą kažko versiją – simbolizuoja esminį atnaujinimą. „Šiemetine kampanija kalbame apie pozityvius dalykus – vyksta naujinimo procesas link geresnės kažko versijos. Prisiliečiame prie dalykų, kur prasidėjo pokyčiai, ir kalbame apie esminius – 2.0 – atnaujinimus, o ne 1.2, 1.3 ar 1.6 versijas“, – sako „Nepatogaus kino“ komunikacijos vadovė Daiva Gylytė.
Festivalis „Nepatogus kinas“ spalio 14–31 d. vyks kino teatruose, virtualioje kino salėje www.nepatoguskinas.lt ir 190–yje Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti virtualų festivalio pasą visiems filmams iškart, pirkti virtualų ar išankstinį kino teatro bilietą, įsigyti laisvos kainos bilietą kino teatruose prieš pat seansą arba festivalio filmus nemokamai žiūrėti projekte dalyvaujančių bibliotekų kompiuteriuose.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais.
Pagrindiniai festivalio rėmėjai – Lietuvos kino centras ir Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa. Pagrindinis partneris – „Swedbank“.
