Daugiau nei pusę amžiaus leidžiamas „Nemunas“ daugeliui tapo neatsiejama Lietuvos kultūros istorijos dalimi. Žurnalas buvo ne tik kultūros virsmų liudytojas ir platforma kūrėjų pareiškimams, bet ir savitas fotografinės kultūros reiškinys. Net ir griežtos sovietinės kontrolės sąlygomis jo puslapiuose skleidėsi kūrybinės idėjos ir jas lydintys Lietuvos fotografų kadrai. Šios istorinės fotografijos pirmą kartą sugulė į albumą „Nemuno veidai. 24 maišto metai“.
Prieš kelerius metus žurnalo „Nemunas“ meno redaktorė Eglė Petreikienė pasiūlė pažvelgti į sovietmečio maišto apraiškas šio leidinio puslapiuose. Šią idėją išplėtojo tyrimas, kurio metu išnagrinėti 285 žurnalo numeriai. Į albumą nugulė daugiau nei pusšimčio menininkų nuotraukos, tarp jų – Rimanto Dichavičiaus, Algimanto Kunčiaus, Romualdo Požerskio, Stanislovo Žvirgždo darbai.
Iš kelių šimtų albume publikuojamų fotografijų žvelgia kultūros veikėjai ir menininkai, jose įamžintos kultūros renginių bei vietinių švenčių akimirkos, taip pat pirmieji viešai publikuoti aktai. Kai kurios fotografijos drąsiai laužė pasenusias tradicijas, kitos buvo išmaniai užkoduotos Ezopo kalba. Fotografija žurnale nuolat veikė kaip lygiavertė drąsios publicistikos partnerė – liudijanti laiką, formavusį kritinį mąstymą, kūrybinę drąsą ir maišto energiją.
„Šie rinkiniai atskleidžia įvairių aspektų apie ano meto fotografus – su kuo jiems teko susidurti. Deklaruoti nepatogias idėjas, kurti savo unikalią raišką, apeinant, o kartais – apžaidžiant sovietų propagandistus bei cenzorius – tikras iššūkis. Ir čia pat – stulbinantis dėmesys detalėms“, – pasakoja E. Petreikienė.
Meno redaktorė pripažįsta, kad rengiant medžiagą šiam albumui būta visko – nuo sentimentų iki noro atskleisti žurnalo reikšmę Lietuvos kultūros istorijai.
„Visgi vargu, ar galėjau nujausti, į kokias „Nemuno“ gelmes teks panirti – buvo momentų, kai vaizdų, pavardžių, stilių ir temų gausa, atsakomybė, susižavėjimas bei pagarba daugybei autorių prislėgė iš pažiūros nepakeliamu svoriu“, – teigia E. Petreikienė.
Prie kelerius metus trukusio tyrimo prisidėjo fotomenininkė Svetlana Batura kartu su Kauno kolegijos Menų akademijos fotografijos studentais bei leidinio dizaineris Darius Petreikis.
„Pagalvojau, kad didelės dalies archyviniuose kadruose užfiksuotų žmonių gal jau šioje žemėje nebėra, o mes vis dar į juos žiūrime dabar, šią akimirką. Jų atvaizdai, atsidūrę šalia kitų portretų, sukuria naują suvokimo dimensiją. 70-ieji metai šalia 88-ųjų – veikėjai ir įvykiai, užfiksuoti visiškai skirtingais momentais“, – pastebi S. Batura.
Albumas neatsitiktinai skiriamas Romualdui Rakauskui – fotografui, „Nemuno“ iliustracijų skyriaus redaktoriui, ilgiausiai žurnale dirbusiam nemuniečiui. Dirbdamas redakcijoje R. Rakauskas stengėsi pristatyti kolegas kaip savitus autorius. Šalia publikuojamų atvaizdų ką nors parašydavo pats, nevengdamas ir pakritikuoti, ar paprašydavo tą padaryti kitų rašančiųjų. Taip gausūs „Nemuno“ skaitytojai buvo nuosekliai supažindinami su ryškiausiais Lietuvos fotomenininkais.
Anot leidinio kūrėjų, svarbu ir tai, kad šis leidinys ateityje gali tapti reikšminga enciklopedine ir edukacine medžiaga – patikimu šaltiniu studijoms, paskaitoms, tyrimams ir viešoms edukacijoms apie Kauno kultūrinę ekosistemą, vizualinę kultūrą bei fotografijos vaidmenį sovietmečiu.
Leidinio pristatymas vyks vasario 5 d. Kauno menininkų namuose. Prisiminimais ir leidybos istorijomis dalysis „nemuniečiai“ – legendiniame žurnale publikuoti fotografai bei redakcijos bendradarbiai.
