1922 m. Steigiamojo Seimo pirmininkas, tuo metu ėjęs Respublikos Prezidento pareigas, Aleksandras Stulginskis, pasirašė ir paskelbė Prabavimo rūmų įstatymą, kuriuo prie Finansų, pramonės ir prekybos ministerijos įsteigė Prabavimo rūmus – valstybės instituciją, kuriai buvo pavesta vykdyti valstybinę tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinę priežiūrą.
1991 m. spalio 21 dieną Druskininkuose atkurti Lietuvos prabavimo rūmai, tęsdami veiklos šimtmečio minėjimą, kviečia į parodą, kuri nuo kovo 31 d. bus eksponuojama Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33).
Parodos „Lietuvos prabavimo rūmams – 100 metų“ ekspozicija išskirtinė savo specifika bei eksponatais, kurie leidžia plačiau atsiverti visuomenei bei pristatyti įmonės veiklą, kuri tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį.
Įdomu, ką veikia ši institucija? Juk jvelyrika – viena seniausių meno ir amatų šakų. Seniausi žinomi auksakalystės technologijas aprašantys šaltiniai siekia III a. pr. Kr. Kaip rašoma Lietuvos prabavimo rūmų istorijoje, tauriųjų metalų dirbiniai neretai būdavo falsifikuojami arba jų kokybė bloginama pridedant pigesnių metalų. Todėl dauguma dirbinių žymimi ženklais-įspaudais, įrodančiais, kad dirbiniai yra perėję tam tikrą kontrolę, kuri garantuoja metalų kokybę arba tauriųjų metalų grynumo laipsnį dirbiniuose.
Pirmosios žinios apie aukso ir sidabro įspaudavimą Europoje siekia 1275 m., o 1495 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmąją privilegiją Vilniaus auksakaliams ir cecho statutą. Šis faktas įrodo, kad jau viduramžiais Lietuvoje vyko konkurencija tarp auksakalių, privertusi juos jungtis į bendrijas ir užtikrinti kokybiškų dirbinių gamybą. Vilniaus auksakalio Jurgio Bremo Supraslio vienuolynui pagamintas apeiginių indų komplektas, datuotas 1541 m., laikytinas pirmuoju žinomu dirbiniu, pažymėtu vietinio auksakalio ženklu Lietuvos teritorijoje.
Iki XX amžiaus antrojo dešimtmečio carinėje Lietuvoje veikė Vilniaus apygardos prabavimo rūmai, kuriems buvo pavaldūs „antros klasės Kauno prabavimo rūmai“. Kaip jau minėta, 1922 m. Kaune buvo įkurti pirmieji nepriklausomos Lietuvos prabavimo rūmai. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, jie buvo uždaryti. Nuo 1945 m. Lietuvoje pagaminti tauriųjų metalų gaminiai buvo prabuojami ir įspauduojami Rygoje. 1989 metais Druskininkuose juvelyrinių gaminių gamyklos „Ūla“ patalpose buvo įkurtas Rygos prabavimo inspekcijos filialas. Po nepriklausomybės atkūrimo, 1991 metais įsteigta valstybės įmonė „Lietpraba“. 1995 metais Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymą, kurio paskirtis yra ginti vartotojų teises, saugoti jų bei valstybės interesus gaminant, perdirbant, superkant, realizuojant, naudojant, pervežant, saugant bei importuojant ar eksportuojant tauriuosius metalus ir brangakmenius. Tais pačiais metais valstybės įmonė buvo pervadinta tarpukario Lietuvoje veikusių Lietuvos prabavimo rūmų vardu.
Paroda „Lietuvos prabavimo rūmams – 100 metų“ Istorinėje LR Prezidentūroje veiks nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. gegužės 30 dienos. Taip pat bus rengiamos edukacinės ekskursijos grupėms.
