English
Žurnalų archyvas

(Ne tik) krepšinio namai

3 kovo, 2021, Justė Vyšniauskaitė | Mėnesio tema, Naujienos

Kad Kaunas turi gilias krepšinio tradicijas, kuriomis didžiuojasi daugelis, – nenuginčysi. Ieškant būdų šiai istorijai ir šiam jausmui perteikti, Kaune prieš kelerius metus nuspręsta statyti Lietuvos krepšinio namus. Šiandien adresu Santakos g. 11 jau randame iškilusį pastatą, po kurio stogu įsikurs ne tik Lietuvos krepšinio federacija, konferencijų, renginių erdvės, bet ir muziejus bei kavinė. 

A. Čiukšio nuotr.

Tiesa, nors pastate gyvenimas jau vyksta, muziejaus ekspozicijos dar teks palaukti – lankytojus ji pasitiks 2022 metais. Tačiau Krepšinio namuose jau spėjo įvykti Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Begalybės“ premjera, o 2021-ųjų pabaigoje čia įsikurs 13-oji Kauno bienalė. Taigi, apie Krepšinio namus – nuo architektūros iki šokio, nuo sporto iki meno. 

Nuo idėjos iki formos

Naujieji Krepšinio namai įkurdinti išskirtinėje vietoje – urbanistinėje senamiesčio ir gamtinėje Santakos parko. Nelengvą užduotį pajusti ir architektūros formomis atliepti įvairialypę aplinką, krepšinio svarbą Lietuvai ir kauniečių meilę šiai sporto šakai ėmėsi spręsti architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“ (architektai Lukas Lebednykas, Adomas Rimšelis, Gintautas Natkevičius). Daug dėmesio architektai skyrė plastiškam fasadui – pasirinkta skulptūriška forma, kuri vis skirtingai atsiskleidžia iš įvairių žiūros taškų, taip pat ir iš paukščio skrydžio. Specifišką laužytą pastato formą lėmė ir siekis išlaikyti kuo daugiau sklype buvusių reikšmingų elementų – teritorijos centre augantis šimtametis ąžuolas tapo vienu pagrindinių akcentų. „Gal tai skamba naiviai, bet mums iškart kilo simbolinė asociacija, kad Lietuvos krepšininkai yra kaip mūsų ąžuolai. Todėl įėjimo fasadinė dalis ir pagrindinės ekspozicijų salės apglėbia čia augantį medį, jis tampa pastato ir pasakojamos istorijos ašimi“, – sumanymą aiškino G. Natkevičius.

Visas Krepšinio namų fasadas sukonstruotas iš aliuminio konstrukcijų su stiklu bei vario plokščių. Daugybės vitrinų pasitelkimą nulėmė architektų noras siekti skaidrumo įspūdžio, leisti lankytojams pro langus matyti juos supančią aplinką – Nemuną, senamiesčio gatvelių fragmentus, taip pat žvelgiančiajam iš išorės atskleisti, kas slypi Krepšinio namuose. Varis pasirinktas todėl, kad laikui bėgant oksiduojasi, bręsta, iš blizgaus transformuojasi į tamsiai rudą, puikiai derantį senamiesčio peizaže. Be to, ši medžiaga tvirta ir atspari vandeniui, todėl turėtų ilgai tarnauti.

Kalbantis apie Krepšinio namų poreikį, G. Natkevičius pasidalino įžvalga, kad, nors pirmoji atkurtos valstybės užduotis buvo pasirūpinti gyventojų esminiais fiziniais poreikiais, šiandien jie jau neblogai išpildomi: parduotuvėse galima nusipirkti įvairiausio maisto, esame laisvi keliauti, turime sutvarkytas gatves, šaligatvius… „Valstybė jau įžengė į kitą vystymosi stadiją ir mes turime ieškoti būdų, kaip miestą puoselėti ne tik pirminių žmogiškųjų instinktų lygmeniu, bet ir vystyti kultūrą, šviesti jaunąją kartą. Manau, kad Krepšinio namai yra tokio žingsnio išraiška“, – aiškino architektas. G. Natkevičius džiaugėsi, kad kultūros projektai nėra sutelkti vien Vilniuje. Anot vieno iš Krepšinio namų projekto autorių, svarbu, kad mažesni miestai taip pat turėtų charakterį ir galimybę jį vystyti, o Kaunas – gerasis pavyzdys to, kad antrieji miestai turi šansą sostinei duoti į kaulus – ne konkuruodami, o įrodydami, kad visi mes galime. 

Čia įkurdinama meilė krepšiniui

„2022 metais Lietuvos krepšinis švęs savo šimtmetį ir ta proga buvo pradėtas vystyti Krepšinio namų projektas – modernus muziejus, skirtas įprasminti ir puoselėti sporto šakos istoriją, skambiausias mūsų pergales, įsimintiniausias akimirkas bei labiausiai nusipelniusias asmenybes, kurios reikšmingai prisidėjo prie krepšinio vystymo Lietuvoje“, – apie naują muziejų pasakojo VšĮ „Krepšinio namai“ direktorė Živilė Belejevaitė. Krepšinio namų ekspozicijų projektą kuria amerikiečių kūrybinė kompanija „RAA“, kuri yra dirbusi su įvairiais muziejais skirtingose šalyse. Numatoma, kad lankytojų čia lauks ne tik tradicinė įvairių krepšinio relikvijų, tarp jų ir didžiausių Lietuvos pergalių (1937, 1939, 1997 ir 2003 m.) trofėjų, paroda, bet ir interaktyvios zonos, pasitelkus išmaniąsias technologijas, leisiančios aktyviai patirti krepšinio istoriją 360° kampu, pabendrauti su sporto legendomis ir išbandyti savo jėgas. Lauke atsiras simbolinė aikštelė, kurios specialiose plytelėse bus įamžintas šimtas Lietuvos krepšinio žvaigždžių.

Nors įstaigos dėmesio centre, žinoma, yra modernaus krepšinio muziejaus veikla, tačiau Ž. Belejevaitė tikina, kad Krepšinio namai, net ir įrengus ekspozicijas, išliks atviri įvairiems projektams. „Mūsų turimos erdvės pritaikomos skirtingoms veikloms: prireikus pirmas aukštas iš ekspozicinės salės gali virsti sale konferencijoms, seminarams, atvira erdve parodoms ar koncertams – viskas priklauso nuo renginio organizatorių poreikio“, – aiškino įstaigos direktorė. Taip pat Krepšinio namų ateities planuose numatomos vaikų stovyklos, e-sporto mokyklėlė. „Norime ir siekiame būti atviri, todėl neapsiribojame vien muziejine veikla. Esame linkę bendradarbiauti, ieškodami geriausių projektų įgyvendinimo sprendimų“, – įstaigos veiklos principus vardijo Ž. Belejevaitė.

A. Čiukšio nuotr.

Durys atviros kultūros iniciatyvoms

Pernai vykusiame tarptautinio šokio festivalio „AURA 30“ atidaryme buvo surengta spektaklio „Begalybės“ premjera. Pirmajam bendram Kauno miesto simfoninio orkestro ir Kauno šokio teatro „Aura“ pasirodymui surasti tinkamą salę pasirodė nemenkas iššūkis – reikėjo erdvių, kuriose tilptų daugiau nei 40 muzikantų, vienuolikos šokėjų trupė, dirigentas ir daugiau nei 200 spektaklio žiūrovų. Iššūkis priimti nemenką kiekį žmonių buvo patikėtas Krepšinio namams. Šokio teatro vadovė Birutė Letukaitė prisimena, kad laikantis saugumo reikalavimų reikėjo palikti tarpus tarp žiūrovų, todėl net per du aukštus sutalpinti visus šokio entuziastus bei atlikėjus nebuvo lengva, tačiau pavyko. „Turtingas yra tas, kuris turi savo sceną, tačiau mieste yra aibė laisvų menininkų, muzikantų, aktorių, trupių ir kitų kūrėjų, kurie neturi savo patalpų. Naujos nepriklausomos koncertinės-teatrinės salės, kurioje tilptų apie 400–500 žiūrovų ir didelė scena, Kaunui trūksta kaip oro“, – teigė choreografė. B. Letukaitė sutinka, kad bent kol kas šią tuštumą galėtų užpildyti naujieji Krepšinio namai, kurių erdvę jau spėjo išbandyti šokio teatras. Anot „Auros“ vadovės, svarbu, kad įstaiga būtų nusiteikusi priimti įvairias iniciatyvas bei pasirengusi prireikus transformuoti sales – įrengti paaukštinimus, apšvietimo bei garso aparatūrą. 

„Auros“ archyvo nuotr.

Šių metų pabaigoje Krepšinio namuose svečiuosis Kauno bienalė – čia bus įkurta tarptautinė paroda. „Pagrindinė 13-osios Kauno bienalės tema susijusi su išgyvenimo istorijomis ir žmonijos atsparumu. Būtent tuo ir norime pasidalinti su lankytojais, parodyti, kad įvairūs asmeniniai ir bendruomeniniai išgyvenimai, kurių mūsų pačių istorijoje yra nemažai, įskaitant ir esamą karantiną, mus jungia su tokiomis tolimomis ir artimomis šalimis kaip Brazilija, Kosovas, Baltarusija bei tautomis, pavyzdžiui, šiaurės Kanadoje gyvenančiais inuitais. 13-osios Kauno bienalės pagrindinė paroda bus pristatyta Krepšinio namuose ir būtent šioje erdvėje rodysime meno kūrinius, kurie kalbės išgyvenimo tema. Pagrindinis parodos tikslas – parodyti, kad Kauną su kitomis pasaulio vietomis jungia ne kas kita, o bendra žmonijos patirtis. Galvodami apie tai, stengiamės atrasti erdvę, kuri atlieptų šią idėją, o sportas ir ypač krepšinis puikiai atspindi kolektyvinės patirties dvasią“, – pasakojo Kauno bienalės direktorė Neringa Kulik. 

Tiek menas, tiek krepšinio tradicijos yra svarbios Kauno miesto kultūrinio identiteto dalys, todėl vis dažniau norima atrasti jų tarpusavio sąsajų, taip puoselėjant abi sritis. „Galima sakyti, kad tai dvi universalios kalbos, leidžiančios užmegzti ryšį ir bendrauti visame pasaulyje, nepaisant sienų, kalbų, kartų ir kultūrinių skirtumų. Jei žiūrėsime į sportą ir meną kaip į kūrybos, vaizduotės ir asmeninės raiškos galimybes, pamatysime ir aiškias sąsajas tarp jų. Tai leidžia kurti tarpusavio supratimo, diskusijų ir idėjų apsikeitimo platformą“, – tarpdisciplininio bendradarbiavimo privalumus vardijo Kauno bienalės vadovė.

Anot kuratorės, Krepšinio namų atvirumas kultūros iniciatyvoms pagirtinas ir todėl, kad toks požiūris padeda spręsti ne tik erdvių trūkumo, bet ir auditorijų plėtros iššūkius. Bendradarbiavimas tarp kultūros, verslo ir švietimo institucijų naudingas abiem pusėms, o nedideliame Kauno mieste – ne taip sunkiai įgyvendinamas. „Mes vieni kitus gerai pažįstame ir tikiu, kad suvieniję jėgas galime pasiekti daugiau, nei veikdami atskirai“, – sakė N. Kulik.

This error message is only visible to WordPress admins

Error: No connected account.

Please go to the Instagram Feed settings page to connect an account.