Kolekcininkas Jonas Palys, istorikas Alfonsas Eidintas, muziejininkė Rasa Ruibienė, Čiurlionio proanūkis Džiugas Palukaitis – kas tarp šių žmonių bendra? Arba – kur galite pamatyti vienintelę Kauno viešojoje erdvėje esančią Antano Mončio skulptūrą? O ar žinote, kas yra kenotafas?
Atsakymus į visus šiuos klausimus galėsite sužinoti jau lapkričio 1 ir 2 dienomis, kai LRT televizijos eteryje vyks dokumentinio filmo „Miręs Kaunas. Petrašiūnų kapinių istorijos“ premjera. Kiek anksčiau šį spalį filmas buvo pristatytas Kauno kino centre „Romuva“.
Prasidėjo Vilniuje
Naujasis televizijos filmas – ciklo, pradėto pasakojimais apie Rasų ir Bernardinų kapines Vilniuje (tuomet laidos taip ir vadinosi – „Miręs Vilnius“), tęsinys. Ciklo pasakojimų scenarijaus autorė – Agnė Verksnytė-Paulauskienė, režisierius – Andrius Lygnugaris. Žinoma, „Miręs Kaunas“ neapsiėjo be itin kaunietiško kūrybinės komandos papildymo – tai per keletą metų daugeliui smalsuolių jau gerai pažįstamu tapęs gidas Laimonas Užomeckis. Jo „Kauno detalių“ ekskursantai itin dažnai renkasi maršrutus kapinėse – ne tik Petrašiūnų, bet ir Eigulių, Aukštosios Panemunės. Laimono sudėlioti maršrutai veda ir pro šiandien Ramybės parku dažniau vadinamas Senąsias miesto kapines.
Išgirsite, kiek kartų paminklo Antanui Žmuidzinavičiui projekto sąmata viršijo vidutinio lietuvio algą.
Būtent parke Vytauto prospekte ir prasideda filmo „Miręs Kaunas. Petrašiūnų kapinių istorijos“ siužetas. Kaunietis gidas primena šios vietos istoriją ir brutaloką sovietų sprendimą, siekiant užkirsti kelią revoliucingiems Vėlinių minėjimams, šias kapines uždaryti, o jose palaidotus palaikus perkelti į kitas miesto vietas.
Legendos ir intrigos
„Petrašiūnų kapinių istorijos“ trunka beveik dvi valandas. Todėl televizijos eteryje filmas bus rodomas padalintas per pusę – šeštadienį I-oji dalis, sekmadienį II-oji. Visgi visi, bent kartą buvę „Kauno detalių“ ekskursijose, sutiks, kad Laimonui tiek laiko – tik „apšilimas“. Petrašiūnų kapinėse per porą valandų apeisite gal tik vieną teminį maršrutą – žodžio žmonių, scenos veikėjų, o gal Pasaulio tautų teisuolių, kapus. Tad ir filmas, atveriantis daugybę istorijų, suveiks kaip akstinas vilktis šiltą paltą ir pasivaikščioti patiems (Galbūt spėsite į akciją „Atmintis yra kultūra“ sekmadienį, per Vėlines? Daugiau apie ją čia).
Tiesa, gyvose ekskursijose L. Užomeckis darbuojasi vienas, o filme jam į pagalbą ateina visas žiedas pasakotojų, giminystės ar akademiniais saitais susijusių su Petrašiūnuose palaidotais tautos šviesuoliais. Tai archeologės Marijos Gimbutienės (beje, tai jos vardo gatvėje yra Petrašiūnų kapinės) studentė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, muziejininkė Rasa Jonė Ruibienė (ji pasakoja net apie dvi legendas – scenografą Liudą Truikį ir skulptorių Juozą Zikarą) ir Džiugas Palukaitis, kalbantis apie savo prosenelę Sofiją Čiurlionienę. Generolo Stasio Raštikio dramą komentuoja prof. Alfonsas Eidintas. Laidos svečiai dalinasi ir mažiau žinomais herojų biografijų faktais, ir paskutinių dienų ar atsisveikinimo su jais detalėmis.
čia saugomas ir atminimas tų, kurie iš tremties į gimtąją žemę taip ir negrįžo.
Ar filme yra intrigų? Žinoma, Dr. Nerija Putinaitė kalba ne tik apie sovietų okupacijos metais subujojusias paminklų madas, bet ir apie jų kainas. Išgirsite, kiek kartų paminklo okupantams nekliuvusių velnių kolekcionieriui Antanui Žmuidzinavičiui projekto sąmata viršijo vidutinio lietuvio algą, ir tikrai savęs paklausite – pala, pala, o kodėl?
Dar šiek tiek „pipiriukų“, nesusijusių su konkrečiais asmenimis, bet praskleidžiančių jau primirštas laidotuvių tradicijas, į scenarijų įberia kaunietis istorikas ir kolekcionierius Jonas Palys.
Kultūros paminklai
Dėmesys kapinėms – tai visų pirma dėmesys mūsų tautą kūrusiems, jos identitetu ir kultūra besirūpinusiems asmenims (tiesa, filme pristatomos ir asmenybės, keliančios diskusijų šiuolaikinėje visuomenėje). Kapinės įdomios ir estetiniu požiūriu. Juk neretai garbiems asmenims antkapius kuria skulptoriai. Ne visi atminimo projektai kelia tokį ažiotažą, kaip jau minėtas Žmuidzinavičiaus atvejis, tačiau galimybių pasigrožėti medžiagomis, faktūromis, linijomis, kopozicijomis Petrašiūnų (ir kitose, žinoma) kapinėse – tikrai daug. Tai – įžangoje minėto A. Mončio, Dalios Palukaitienės, Leono Striogos, Vlado Vildžiūno ir kitų menininkų kūriniai.
Filme pristatoma spalvinga mozaika išsiskiriančio tapytojo Petro Kalpoko istorija, atskleidžiama, kaip J. Zikaro kapą papuošė jo paties kurta skulptūra, aptariamas ir ypatingas kūrybinis sprendimas mąstytojo Leonido Donskio atminimui. Taip pat – savo forma netikėti postmodernūs antkapiai žymiems sportininkams, kurių Petrašiūnų kapinėse taip pat ilsisi daugybė. Kaip ir alpinistų, signatarų, Pasaulio tautų teisuolių… čia saugomas ir atminimas tų, kurie iš tremties į gimtąją žemę taip ir negrįžo.
Nors krauju sulaistyti Lietuvos istorijos puslapiai veriasi vis kiekviename Petrašiūnų kapinių kvartale, „ne paverkti, o pasidžiaugti“, – tokia nuotaika Laimonas Užomeckis kviečia atrasti jų paslaptis.
Dviejų dalių televizijos filmas „Miręs Kaunas. Petrašiūnų kapinių istorijos“ po premjeros atsiras LRT mediatekoje, LRT EPIKA, vėliau – ir „YouTube“ platformoje. Ar bus pasakojimų apie kitas Kauno kapines? A. Verksnytė-Paulauskienė, dalyvavusi filmo peržiūroje „Romuvoje“, nepasakė „ne“.
