Spalio 6 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į antrąją sezono premjerą – austrų menininkų dramaturgo ir eilių autoriaus Michael Kunze ir kompozitoriaus Sylvester Levay miuziklą „Mozart!“. Šių autorių sukurta imperatorienės Sisi istorija miuzikle „Elisabeth“ jau užkariavo gausios žiūrovų auditorijos širdis, tad vaiko vunderkindo gyvenimas, papasakotas fantastiškai derančia roko ir rokoko muzikine partitūra, tikimasi, turėtų sulaukti tokios pat sėkmės.
Miuziklą stato režisierė Viktorija Streiča, muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Artūras Šimonis, kerinčius barokinius kostiumus ir grimą kuria Juozas Statkevičius, o šokius ir scenos judesį – Dainius Bervingis. Jiems talkina nemenka kūrėjų-statytojų komanda, spektaklyje dalyvauja didžiulis solistų būrys, choro, baleto artistai, teatro orkestrą roko spalvomis papildo ritmo grupė. Volfgango Mocarto vaidmenį kuria du teatro artistai Martynas Beinaris ir Vygantas Bemovas.
Miuziklu „Mozart!“ austrų kūrėjai pristato turtingos Austrijos istorijos įžymybę, muzikos pasaulio genijų Volfgangą Amadėjų Mocartą (Wolfgang Amadeus Mozart, 1756 – 1791). Jis – vienas žymiausių visų laikų klasikos kompozitorių, žavėjęs savo meistriškomis melodijomis ir liūdnai garsėjęs ekstravagantišku gyvenimo būdu, beje, primenančiu daugelio šiuolaikinių popžvaigždžių elgesį, po stulbinančios ir karštligiškai greitos karjeros miręs ankstyva mirtimi, būdamas vos 35-erių metų. „Mozart! siužeto idėja atskleidžia pagrindinio veikėjo prieštarą jį supančiam pasauliui. Nors istorija rutuliojasi XVIII a., šiuolaikiniai žiūrovai akimirksniu atpažins problemas, kurias gvildena pagrindinis veikėjas, ir atras nemažai sąsajų su savo gyvenimo patirtimi. Mocartas susiduria su neišvengiamu likimu ir asmenybės brendimo drama, todėl jo istorija yra jaudinanti ir nesenstanti.
Miuziklas siekia išlaisvinti Mocarto asmenybę iš klišių bei paviršutiniško garbinimo ir leidžia žiūrovams pamatyti, pajusti Mocartą kaip tikrą, gyvą, kvėpuojantį žmogų.
Režisierė Viktorija Streiča, pasakodama apie miuziklo pastatymo impresijas, Mocarto asmenybės išskirtinumą ir ankstyvą jo sudegimą ant kūrybos laužo, atvirauja: „Man labai patinka žodžių „kurti“ ir „degti“ paralelė. Visais laikais kūrėjai kuria degindami save. Vieni dega maža liepsnele, kiti – milžinišku laužu. Kuo didesnis kūrėjas, tuo stipriau, ryškiau dega jo laužas, nušviesdamas mūsų gyvenimus šimtmečiams. Mocarto liepsna – viena ryškiausių pasaulio kultūros istorijoje, tačiau joje jis labai greitai sudegė pats. Deja, į klausimą, ar jis galėjo degti saikingiau ir ilgiau, mes nebeatsakysime.
Mocartas unikalus ir vienas gabiausių žmonijos istorijoje. Jo talentas verčia mus amžinai abejoti savo kūrybinėmis jėgomis. Jis buvo ne tik nepaprastai talentingas muzikantas. Kai suvoki, kad per naktį be redagavimų ir taisymų parašoma simfonija, o kitą dieną ji atmintinai atliekama, supranti, koks įspūdingas buvo Mocarto intelektas. Atsižvelgiant į jo gebėjimus analizuoti, sintetinti, įsiminti, daryti išvadas, spręsti labai sunkius muzikinius galvosūkius ir įtemptai dirbti ilgą laiką, Mocartas galėjo būti genialus bet kurioje srityje. Tačiau nepaisant aukšto intelekto, kasdieniniame gyvenime Mocartas liko vaikas iki pat mirties. Jis buvo nepraktiškas, išlaidus, naivus ir švenčiantis gyvenimą.
Mūsų spektaklis – susitikimas ne su idealizuotu klasikiniu kompozitoriumi, kurio biustas stovi ant fortepijono muzikos mokykloje, o su išskirtine, vitališka, žaižaruojančia asmenybe.“
Muzikinis vadovas ir dirigentas J. Janulevičius primena, kad abu tų pačių autorių Kaune pastatyti miuziklai – „Elisabeth“ ir „Mozart!“ – remiasi istorinėmis asmenybėmis ir biografiniais faktais, juose tvirtai laikomasi istorinių tiesų. „Sukurti ir pastatyti miuziklus, pasakojančius apie žinomumo istorijos eigoje neprarandančių žvaigždžių – imperatorienės Sisi ir genialiojo Mocarto gyvenimus –yra sudėtingas uždavinys ir iššūkis! Pradžioje kompozitoriui, libretistui, kūrinio autoriams, po to mums, statytojams ištraukti tas spalvas, tuos potėpius, kurie aprašomi tekste, skamba muzikoje, o dar ir nutapyti savitai, remiantis mūsų kolektyvu, solistais, scenos galimybėmis. Pasižiūrėję kitų teatrų pastatymus, matysime, kad tai ta pati muzika, harmonija, bet spektaklis „Mozart!“ – visai kitas. Kompozitoriaus S. Levay „Mozart!“ yra šiuolaikinis miuziklas, čia skamba daug roko muzikos. Yra ir apie dešimt Mocarto citatų, kiekviena trunka po dvi-tris sekundes, tad jos – tik maža vyšnaitė ant torto. Tačiau S. Levay sugebėjo į roką įlieti Mocarto stilistikos, ir tų skirtingų spalvų susiliejimą galima girdėti: skambesio prasme, tai „rokas rokoko stiliumi“. Kaip tai skambės? Ateikite ir išgirsite atsakymą.“
Scenografas Artūras Šimonis apie kūrybos procesą pasakojo: „Daug skaičiau apie Mocartą, jo biografijos faktus, bet labiausiai jaučiau garsaus M. Formano filmo „Amadėjus“ įtaką, tas filmas suteikė aiškesnę impresiją. Nepasakyčiau, kad spektaklyje matysime muziejinį Baroką ar Rokoką. Sau įsivardinau, kad žaidžiu Baroką, nes žanras ir muzika artimesnė praeito amžiaus 90-tiesiems. Kūriau pagal miuziklo žanro taisykles, tad scenografija maksimaliai kintanti, dinamiška, o tam tikri elementai praplės epochai būdingą įvaizdį, aišku, padės J. Statkevičiaus kostiumai“.
Žaismingai apie spektakliui kuriamus kostiumus ir grimą kalba dailininkas Juozas Statkevičius:
„Miuziklo statymo finišo tiesiojoje dar yra ką veikti, kūrybiniame procese viskas keičiasi staiga, teatras tuo ir įdomus, kad viskas labai efemeriška. Žiūrovų yra įvairiausių: tie, kurie eina dėl muzikos – išgirsti solistus, pamatyti vieną ar kitą artistą, bet aš manau, jei nenusimanai apie muziką, teatrą, neišmanai apie balsus arba nežinai pjesės, tai bent jau kostiumus pasižiūrėsi. Todėl darau visoms artistėms kuo didesnį dekoltė – gerai matysis iš teatro balkonų, žmonų atitempti vyrai turės kur akis paganyti. Miuzikle vaizduojame laikotarpį, kur dekoltė yra viso kostiumo vinis. Ar bus daug Baroko? Ar bus kostiumai šiuolaikiniai? – paslapčių neatskleisiu. Bus siuprizas, bus liuksas, bus grožis, bus šilkai, bus dekoltė, bus tikras Barokas, o koks Barokas? – neišduosiu. Jeigu viską paklosime ant kilimėlio, tai kas eis į teatrą? Šiais nelengvais laikais norisi, kad į teatrą atėjus užsimirštum, tave apsuptų grožis, pasaka, tu svajoji, įsivaizduoji, kažkas matuojasi kostiumą, kažkas matuojasi peruką, kažkas svajoja kaip bučiuos tą dekoltė. Teatras toks yra. Aš tokį teatrą įsivaizduoju.“
Vienas iš Volfgango Mocarto vaidmens atlikėjų Martynas Beinaris, paklaustas, ar sužinojo kažką naujo apie kompozitorių W.A.Mozartą, prisipažino: „Anksčiau įsivaizdavau Mocartą tokį rimtą, susikaupusį tų laikų kompozitorių. O dabar jis nustebino savo charakteriu. Sužinojau, jog jis yra visai kitoks nei maniau: jis linksmas, pasiutęs, mėgstantis nešvankius juokelius. Taip pat visada siekiantis laisvės, nepaisantis aplinkinių nuomonės, taisyklės jam tiesiog nerūpėjo. Jo charakteris tikrai nustebino, bet man tai patinka“.
Kitas Kauno scenos Mocartas – Vygantas Bemovas itin džiaugiasi patikėtu vadmeniu: „Manau dar trūksta įdirbio, bet po truputį einame pirmyn, liejasi scenos, skamba muzika, ir kai visa tai susieina į bendrą visumą, tai jau galiu pasakyti, kad jaučiuosi kaip tas anų laikų „rockstar‘as“, kaip Mocartas, kaip Merkuris, smagu. Esu dėkingas režisierei, kad leidžia būti savimi. Mocarto personažo kūrimui miuzikle padės daug judesio po visą sceną, nes kompozitorius buvo labai ekspresyvus, kaip šiais laikais galima pasakyti ADHD – pačio šokio nebus daug, bet labai daug judėjimo, daug manieros, daug mimikų, viskas absolučiai tas pats, kas yra šių laikų, 90-tųjų ar 80-tųjų „rockstar‘ai“.
Taigi, „Mozart!“ – roko spindesys rokoko pasaulyje. Stilių sankirta, nesutaikoma praeities ir dabarties kaktomuša atspindi pagrindinio veikėjo esybės dviprasmiškumą. Mocartas jaučiasi užgniaužtas dvaro tradicijų, tačiau trokšta kūrybinės ir asmeninės laisvės, gyventi savo gyvenimą, svajoti, o tuo pačiu lėbauti, lošti kortomis, mylėti. Mocartą, buvusį vunderkindą, nenumaldomai persekioja jo genialioji asmenybės dalis, „porcelianinis vaikas“ Amadėjus. Šią psichologinę dviprasmybę pabrėžia kompozitoriaus S. Levay muzikinė koncepcija: partitūroje derinami ryškūs šiuolaikiniai žanrai – baladės, regtaimas ir rokas su subtiliomis originaliomis Mocarto rokoko melodijomis, skambančiomis kaskart, kai prie fortepijono sėda Amadėjus, niurzgantis Mocarto alter ego. Užuot sutelkus dėmesį į vyraujantį mitą apie genialųjį kompozitorių, miuzikle legendinis Mocartas pristatomas kaip ydingas, trapus ir todėl labai suprantamas žmogus.
Miuziklas siekia išlaisvinti Mocarto asmenybę iš klišių bei paviršutiniško garbinimo ir leidžia žiūrovams pamatyti, pajusti Mocartą kaip tikrą, gyvą, kvėpuojantį žmogų.
Pasaulinė miuziklo MOZART! premjera įvyko Theater an der Wien, Vienoje, 1999 m. Pirmoji tarptautinė premjera – 2001 m. Hamburge. Spektakliai buvo pastatyti 9 šalyse: Austrija, Belgija, Kinija, Čekija, Vokietija, Vengrija, Japonija, Pietų Korėja, Švedija, skambėjo septyniomis kalbomis: čekų, flamandų, vokiečių, vengrų, japonų, korėjiečių, švedų. Buvo parodyta daugiau nei 2 300 spektaklių, o per šį laiką miuziklą pamatė virš 2,5 milijono žiūrovų.
Michael Kunze ir Sylvester Levay miuziklo MOZART! premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 2023 m. spalio 6 d. (visą teatro repertuarą rasite čia)
Režisierė VIKTORIJA STREIČA
Muzikinis vadovas ir dirigentas JONAS JANULEVIČIUS
Scenografas ARTŪRAS ŠIMONIS
Kostiumų ir grimo dailininkas JUOZAS STATKEVIČIUS
Dirigentė OKSANA MADARAŠ
Choreografas DAINIUS BERVINGIS
Chormeisterė RASA VAITKEVIČIŪTĖ
Šviesos dailininkas AUDRIUS JANKAUSKAS
Vaizdo projekcijos ARVYDAS STRIMAITIS
VOLFGANGAS MOCARTAS – Martynas Beinaris, Vygantas Bemovas
Taip pat dainuoja ir vaidina:
Marija Arutiunova, Dainius Bervingis, Gabrielė Bielskytė, Gabrielė Bukinė, Žygimantas Galinis, Akvilė Garbenčiūtė, Ieva Goleckytė, Karina Ivanickytė, Faustas Januška, Iveta Kalkauskaitė, Ingrida Kažemėkaitė, Agnė Kurauskaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Jonas Lamauskas, Živilė Lamauskienė, Rokas Laureckis, Evaldas Leskauskas, Jeronimas Milius, Laimonas Pautienius, Rita Preikšaitė, Joris Rubinovas, Kristina Siurbytė, Viktorija Streiča, Ramūnas Šimukauskas, Ramūnas Urbietis, Ieva Vaznelytė, Žanas Voronovas, Viktorija Zeilikovičiūtė, teatro choro ir baleto artistai.
