M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo programos kulminacija – paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, suplanuota 2026 m. kovo 28 d. – birželio 14 d. Visgi, pateikus ateinančių metų biudžeto projektą, paaiškėjo, kad šis programos „Čiurlioniui 150“ renginys Tokijuje lieka be finansavimo. Į tai dėmesį pranešime spaudai atkreipė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
„M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“ Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje – istorinė paroda, pirmą kartą pristatysianti lietuvių menininką nacionalinio lygmens muziejuje Japonijoje (pirmąsyk Japonijoje Čiurlionis rodytas dar 1992 m., tuomet paroda vyko Sezon’o modernaus meno muziejuje (Sezon Museum of Modern Art) Karuidzavoje, greta Tokijaus). Tiesa, vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros projektų Japonijoje atsidūrė ant nežinomybės ribos, nes šiuo metu neturi užtikrinto finansavimo iš Lietuvos pusės.
Paroda jau reklamuojama
Pagal susitarimą su Japonijos puse, Lietuvos atsakomybė – padengti parodos transportavimo, draudimo, instaliavimo ir restauratorių komandiruočių išlaidas. Šių įsipareigojimų vertė sudaro 234 122 Eur, iš kurių:
- Parodos transportavimas ir draudimas – 207 250 Eur
- Eksponatų paruošimas, instaliavimas, išmontavimas – 26 872 Eur
Pasiruošimo parodai darbai prasidėjo 2023 m. rugsėjo mėn. pirmosiomis derybomis, o jau 2024 m. gegužę Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje lankėsi Nacionalinio Vakarų meno muziejaus (Tokijas) direktorius Masayuki Tanaka, rinkinių saugotojas Shinsuke Watanabe ir kuratorė Aoi Yamamasu. Po vizito buvo pasirašytas ketinimų protokolas, patvirtinantis abiejų šalių muziejų sutarimą dėl parodos surengimo.
tai ne tik Čiurlionio jubiliejaus akcentas, bet ir mūsų šalies kultūrinės diplomatijos vizitinė kortelė.
2025 m. rugsėjo mėn. Tokijuje įvyko parodos spaudos konferencija, paroda jau reklamuojama Japonijos kultūros institucijose, Osakos EXPO Baltijos šalių paviljone , taip pat pristatyta oficialioje svetainėje.
Biudžete – kiti prioritetai
Šią savaitę Seime pateiktas 2026 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai. Aptariamai parodai reikalingas finansavimas jame nenumatytas.
Ateinančią savaitę kitų metų valstybės biudžeto projektą svarstys Seimo komitetai, kurie teiks pasiūlymus pagrindiniam komitetui – Biudžeto ir finansų. Lapkričio 25 dieną Seimas pirmą kartą svarstys kitų metų biudžeto projektą, per 15 dienų – antrąjį kartą. Biudžetą Seimo nariai turi priimti iki gruodžio 23 dienos.
Valstybės įvaizdžio klausimas
Būsima paroda įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą programą „Čiurlioniui 150“, apimančią visus 2025–2026 m. vykstančius Lietuvos kultūros renginius Japonijoje.
Ši programa apima koncertus, paskaitas, edukacijas, leidinius ir komunikacijos kampanijas, kuriose dalyvauja žymūs Lietuvos ir Japonijos atlikėjai, tyrėjai bei institucijos.
Tarp svarbiausių programos renginių – koncertas „Muzikinė dedikacija Čiurlioniui“ Kanazawoje, lietuvių atlikėjų pasirodymai Tokijo pavasario muzikos festivalyje, Roko Zubovo ir Sonatos Deveikytės-Zubovienės paskaita-koncertas „Čiurlionis. Garsovaizdžių link“ Toho muzikos akademijoje, bei fortepijoninės muzikos koncertas „Suntory Hall“ salėje, pristatysiantis Čiurlionio kūrybą greta šiuolaikinių japonų kompozitorių darbų. Visi šie renginiai sudaro vientisą Lietuvos kultūros pristatymo Japonijoje ciklą, kurio ašimi yra M. K. Čiurlionio paroda Tokijuje.
„Paroda Tokijuje – tai ne tik Čiurlionio jubiliejaus akcentas, bet ir mūsų šalies kultūrinės diplomatijos vizitinė kortelė. Jos neįgyvendinimas reikštų kelių metų darbo žlugimą ir neįsivaizduojamai pakenktų Lietuvos, kaip valstybės patikimumui“, – teigia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Daina Kamarauskienė.
Šiuo metu Japonijos pusė laikosi visų įsipareigojimų – kuriamas parodos katalogas, jau nuo 2025 m. liepos 6 d. vykdoma aktyvi reklaminė kampanija, kuriami parodos architektūriniai sprendimai.
Lietuvos institucijoms laiku neužtikrinus finansavimo, šis projektas, į kurį jau investuotas didžiulis abiejų šalių finansinis, kultūrinis ir diplomatinis kapitalas, gali neįvykti.
„Tai būtų ne tik neįvykusi paroda – tai negrįžtamai sugadintas valstybės įvaizdis“, – pabrėžia muziejaus generalinė direktorė dr. Virginija Vitkienė.
