2022 m. rugsėjo 9–18 dienomis Lietuvoje vyksta Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginiai, šiemet kviečiantys kalbėti aktualia tvaraus paveldo tema. Prie gausios renginių programos jungiasi šiais metais šimtmetį minintis Lietuvos švietimo istorijos muziejus bei Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka. Įstaigos kviečia pasivaikščioti savo bendros istorijos takais. Ekskursija „Vinco Ruzgo šviesos keliu“ vyks rugsėjo 17 d. 12 val.
Lietuvos švietimo istorijos ir jame veikusios Centrinės mokytojų skaityklos – Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos pirmtakės, istorija siekia pirmuosius nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus, kai tuometė Švietimo ministerija, matydama sudėtingą mokytojų padėtį ir mokymo priemonių trūkumą, 1922 m. pradinėje mokykloje Prezidento g., Kaune surengė mokytojų ir mokinių vaizdinių mokymo priemonių parodą. Paroda turėjo didžiulį pasisekimą, todėl buvo nutarta jos pagrindu organizuoti nuolatinę mokytojų ir mokinių vaizdinių mokymo priemonių ekspoziciją. Miesto burmistras Jonas Vileišis pasirašė įsakymą dėl Vinco Ruzgo (1890–1972), vieno iš mokomųjų priemonių parodos iniciatorių, paskyrimo būsimo muziejaus direktoriumi ir jo veiklai paskyrė tris kuklius kambarius Laisvės al. 12 (dabar Laisvės al. 24). Taip 1922 m. lapkričio 18 d. Kaune oficialiai savo veiklą pradėjo Vinco Ruzgo įsteigtas Pedagoginis muziejus ir Centrinė mokytojų skaitykla.
Vincas Ruzgas muziejaus ir skaityklos vadovu pasirinktas neatsitiktinai – Gerceno pedagoginiame institute tris kursus baigęs V. Ruzgas suprato svarią švietimo reikšmę besikuriančios valstybės sistemoje. Garsus pedagogas, muziejininkas, bibliotekininkas, gamtininkas, visuomenės veikėjas, vadovėlių autorius visą savo gyvenimą pašventė švietimo sistemos kūrimui ir populiarinimui: buvo V. Kudirkos bibliotekininkų, kraštotyrininkų, Lietuvos vaiko, Lietuvos kultūros, Lietuvos mokytojų profsąjungos, Pabaltijo mokytojų profesinės sąjungos ir kitų organizacijų narys, neretai steigėjas ar vadovas, mokytojų pedagoginių kursų organizatorius, straipsnių spaudoje autorius.
Vadovaujamas aktyvaus vadovo Pedagoginis muziejus, praėjus vos metams nuo įkūrimo, jau turėjo septynis skyrius, veikė gyvosios gamtos kampelis, kuriame buvo auginamos retos kambarinės gėlės, šilkaverpiai, terariumuose – voveraitės, vėžiai, akvariumuose – kelių rūšių žuvys, paukščiai. Šiuo kampeliu labai domėjosi muziejaus lankytojai, ypač vaikai. V. Ruzgo inciatyva, finansavimo šaltinių ieškant tiek miesto, tiek privačiuose fonduose, sparčiai pildėsi ir Centrinės mokytojų skaityklos knygų lentynos.
Muziejaus ir skaityklos kolektyvas neapsiribojo vien kaupiamąją veikla. Muziejaus ir skaityklos erdvėse veikė lektoriumas, kuriame paskaitas skaitė to meto žymūs visuomenės veikėjai, mokslininkai, pedagogai: Kazys Grinius, J. Vileišis, Kazys Sleževičius, Jonas Vabalas-Gudaitis, Vaclovas Biržiška, Jonas Šliūpas, Antanas Purėnas, Vladas Lašas, Vincas Čepinskis, Antanas Busilas, Antanas Vokietaitis, pats V. Ruzgas ir dar daug kitų tuometinių Kauno inteligentijos elito atstovų. Paskaitos buvusios labai įdomios ir populiarios.
Pedagoginiame muziejuje ir Centrinėje mokytojų skaitykloje taip pat buvo organizuojamos spaudos apžvalgos parodos. Parodose vykdavo leidėjų, autorių, skaitytojų susitikimai, konferencijos. V. Ruzgo pastangomis susiformavo dar viena nauja veiklos sritis – mokomosios ekskursijos, kurios vėliau išaugo į mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursus, kurie vykdavo visoje Lietuvoje.
Kauno miesto valdžios sprendimu 1924 m. Pedagoginis muziejus ir V. Kudirkos skaitykla talpinama Kaco namuose prie Laisvės al. Skaitykloje sukaupta reikšminga įvairaus žanro knygų kolekcija davė pagrindą 1925 m. balandžio 24 d. atidaryti Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos biblioteką-skaityklą.
Nuo pat įsteigimo tiek muziejus, tiek skaitykla nerado nuolatinių namų ir buvo dažnai keliami iš vienų patalpų į kitas. 1930 m. muziejus ir biblioteka buvo perkelti į nuošalesnę vietą – Kanto ir Nemuno gatvių kampą (Ugniagesių rūmai). Po 10 metų jie vėl kėlėsi į naujas patalpas tuometinėje Ugniagesių g. 4 (dabar J. Gruodžio g.). Prasidėjus karui muziejus ir biblioteka vėl buvo gražinti į Kanto ir Nemuno g. kampą. Ten jie veikė iki 1944 m., kol rugpjūčio 3 d. vokiečių aviacijos antskrydžio metu buvo sunaikinti bibliotekos fondai, o muziejaus fondai išslapstyti privačiose slėptuvėse. Po Antro pasaulinio karo muziejaus ir bibliotekos keliai išsiskyrė.
Prisimenant bendrą pradžią bei prasmingus įkūrėjo pradėtus darbus, Lietuvos švietimo istorijos muziejus ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia atmintyje sugrįžti į trapios valstybės kūrimosi laikus, aplankyti vietas, kur prieš šimtą metų būrėsi šviesiausios nepriklausomos Lietuvos asmenybės, kūrėsi ne tik pedagogų kvalifikacijos kėlimo, jaunuomenės ugdymo, bet ir vieni iš Kauno kultūrinio gyvenimo centrų.
2022 m. rugsėjo 17 d. 12 val. „Vinco Ruzgo šviesos keliu“ ekskursijos metu aplankysite pastatus Kauno centre ir senamiestyje, kur tarpukariu buvo įsikūrę muziejaus ir bibliotekos namai, išgirsite įdomiausias istorijas ir susipažinsite su Vinco Ruzgo, abiejų įstaigų įkūrėjo ir vadovo asmenybe.
Ekskursiją ves gidė Ramunė Kerdokaitė-Vlasenkienė.
Ekskursijos pradžia Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (Vytauto pr. 52, Kaunas).
Į ekskursiją kviečiame registruotis telefonu 8 650 41 018 arba el. paštu info@lsim.lt iki rugsėjo 16 d.
Dalyvavimas nemokamas.
