Žurnalo archyvas

Muziejuje – pažintis su lietuviškos estrados užkulisiais: parodą atidarys „Superkoloritas“

20 sausio, 2026, Kauno miesto muziejaus inf. | Naujienos

2026 m. sausio 29 d. Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaroma nauja ekspozicija „Estrada. Svajonės kaina“, kuri kviečia atrasti ne tik estrados blizgesį, bet ir taisykles, pagal kurias buvo kuriamos žvaigždės.

Estrada vyko scenoje, tačiau jos scenografija buvo kur kas platesnė nei matė žiūrovai. Greta šviesų, blizgančių suknelių ir plojimų egzistavo tvarkos taisyklės, leidimų sistema, atrankos ir repertuaro korekcijos. Ekspozicija kelia klausimą, ką reiškė tapti žvaigžde aplinkoje, kurioje kūrėjo galimybės dažnai priklausė ne vien nuo talento, bet ir nuo gebėjimo tilpti į nerašytas taisykles bei išlaikyti pusiausvyrą tarp ambicijos ir santūrumo.

Ansamblis „Estradinės melodijos“. Fotografas nežinomas. 1966 m. Kauno miesto muziejaus fondai
L. Ablėnaitė koncerto metu. Diriguoja J. Tiškus, groja Lietuvos estradinis orkestras. Armėnija, Kirovakanas, 1959 m

„Už estrados blizgesio slypėjo kasdienybė, taisyklės ir kompromisai. Norint tapti matomam, neužteko talento – reikėjo prisitaikyti prie sistemos. Todėl šiandien į estradinę muziką žvelgiame ne kaip į sentimentalią praeitį, o kaip į sudėtingą kūrybos ir menininkų išgyvenimo strategijų istoriją“, – sako ekspozicijos kuratorė Deimantė Kondrotaitė.

Reflektuos, kas kūrė sceną

Ekspozicija sudėliota kaip kelias nuo pirmos idėjos iki matomumo didžiojoje scenoje. Lankytojai susipažįsta su kūrėjais ir atlikėjais, atrankų ir festivalių mechanizmais, žiniasklaidos vaidmeniu, koncertų ir gastrolių sistema, plokštelių leidyba ir kontrolės formomis. Šios temos leidžia pamatyti, kad estrada buvo ne tik pasirodymų sumą jungusi kultūros sritis, bet ir struktūra, kurioje susitiko profesija, ambicija, spaudimas ir viešumo taisyklės. Tai istorija apie svajonę, kuri kainavo laiką, kantrybę ir kompromisus.

Nelė Paltinienė Nidoje, nuotrauka iš kun. Karolio Petravičiaus iš Vydmantų archyvo

LEO šokėjai Velta Berzinia ir Vladas Baltrušaitis. Fotografas nežinomas.1960–1965 m. Kauno miesto muziejaus fondai
Lietuvos estradinis orkestras gastrolių metu. Fotografas nežinomas. Apie 1960 m. Kauno miesto muziejaus fondai
N. Paltinienė ir A. Paltinas, nuotrauka iš kun. Karolio Petravičiaus iš Vydmantų archyvo

Nuo tarybų iki algoritmų

Nors estrada formavosi kitoje politinėje ir kultūrinėje aplinkoje, joje slypintys klausimai šiandien skamba ne mažiau aktualiai. Kaip atsiranda matomumas? Kas sprendžia, kas patenka į sceną? Kokį vaidmenį turi institucijos, šiandien pakeistos skaitmeninėmis platformomis ir algoritmais? Ekspozicija siūlo žvelgti į estradą kaip į kūrybos ir sistemos derybų lauką, kuris leidžia kalbėti apie šlovę, pripažinimą ir jų kainą šiandieniniame kontekste.

„Estrados istorija jaunajai kartai leidžia suprasti, kad kelias į matomumą niekada nebuvo lengvas – talentui visada teko derėtis su sistema. Šios derybos vyksta ir šiandien, tik sprendimus vis dažniau priima platformos ir algoritmai“, – teigia D. Kondrotaitė.

Estradinis orkestras „Oktava“ gastrolėse. Bulgarija, 1966 m. Kauno miesto muziejaus fondai
Estradinis orkestras „Oktava“ prie Kauno pilies. Kaunas, 1967 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Atidarymo savaitgalis

Sausio 29-31 d., atidarymo savaitgalio metu, lankytojai Kauno miesto muziejuje, Miko ir Kipro Petrauskų namų ekspozicijoje „Estrada. Svajonės kaina“ bus laukiami nemokamai.

Sausio 29 d. 18:00 val. – pokalbis su kuratore ir grupės, kuriančios naują lietuviškos estrados interpretaciją – „Superkoloritas“ – koncertas.

Sausio 31 d. 13:00 val. – pasivaikščiojimas po ekspoziciją kartu su kuratore Deimante Kondrotaite (reikalinga registracija).

Tikimasi, kad ekspozicija sudomins tiek estrados mylėtojus ir muzikus, tiek jaunus kūrėjus. Ekspoziciją papildo liečiami objektai, taktilinis žemėlapis, užtikrintas ryškus eksponatų apšvietimas silpnaregiams ir patogus lankymas lankytojams su vežimėliais.