Paslaptinga Antano Ingelevičiaus (1892–1947) istorija tik paliudija, kad muziejuose nebūna nuobodu, kad juose pilna paslapčių, kurių dar nežino ir patys muziejininkai. Apie šiuo metu Kauno paveikslų galerijoje veikiančią parodą, šios priešistorę ir pagrindinį herojų rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos dokumentacijos ir leidinių skyriaus dokumentacijos rinkinio kuratorė Kristina Stankaitė.
Nematyto Kauno vaizdai Vilniuje
2022 m. Kaunui švenčiant Europos kultūros sostinės metus, Istorijų namuose Vilniuje atsidarė detektyvui prilygstanti paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“, kurią Lietuvos nacionalinio muziejaus komanda dedikavo kaip dovaną Kaunui kultūros sostinės metų proga.
A. Ingelevičiaus objektyvas fiksavo Kauną. Laikinojoje sostinėje fotografas dirbo visą produktyviausią savo karjeros laiką, tačiau daugiau nei 800 vienetų negatyvų rinkinys per Antrąjį pasaulinį karą pateko į Vilnių ir 1947–1948 m. gana miglotomis aplinkybėmis buvo perduotas tuometiniam Mokslų akademijos etnografijos muziejui. 1952 m. sujungus kelis muziejus į vieną bei įkūrus Istorijos ir etnografijos muziejų (nuo 1992 m. – Lietuvos nacionalinis muziejus), rinkinys nugulė į jo fondus. Inventorinėje knygoje eksponatai buvo aprašyti tarsi paskubomis, minimaliai, nedetalizuojant vietų, objektų, asmenybių. Prie autorystės nurodyta: „Ingelevičius“. Todėl ilgus dešimtmečius atrodė, kad po kodu „Ingelevičius“ slepiasi gal tik mėgėjiški nežinomo fotografo bandymai.
O visgi šiuose negatyvuose įamžintas išnykęs, rašytiniuose šaltiniuose minėtas, tačiau beveik vizualiai nedokumentuotas, tad šiandienos žmogui beveik nematytas medinio Kauno veidas. Vidinių kiemelių, privačių miesto erdvių (laiptų, skersgatvių, tarpuvarčių vaizdai), Brazilkos ir Argentinkos kvartalų peizažai net ilgamečiams kaunistikos tyrinėtojams atidarius parodą Istorijų namuose Vilniuje buvo tikrų tikriausias netikėtumas ir atradimas. Ne mažiau nuostabos fotografijos profesionalams ir menotyrininkams sukėlė meniškas A. Ingelevčiaus žvilgsnis į žmogų ir miesto audinį. Akivaizdu, kad A. Ingelevičiaus darbai atlikti su pojūčiu, autentiška kūrėjo nuovoka. A. Ingelevičiaus darbai parodė, kad jau XX a. 3–4 deš. Kaune fotografas ne tik dokumentuoja, jis kuria.
Biografija – muziejinis tyrimas
A. Ingelevičiaus biografija intriguoja tiek savo faktais, tiek jų atradimo aplinkybėmis. Kaskart kalbant apie fotografo kūrybą negalima nepaminėti, kad į dienos šviesą ją padėjo iškelti skvarbus kito fotografo žvilgsnis. Su stiklo negatyvais Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose dirbantis Algirdas Juodis atkreipė dėmesį į saugomą negatyvų rinkinį. Pamažu skirtingais keliais aplink tuomet dar nežinomo fotografo palikimą susibūrė Lietuvos nacionalinio muziejaus kuratorių komanda: Vitalija Jočytė, Gytis Grižas ir Agnė Taliūtė (perkeliant parodą į Kauno paveikslų galeriją prie muziejinio tyrimo prisijungė Vaida Sirvydaitė iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus). Palengva susidėliojo detektyvo verta istorija, o iš nežinios išniro gyvas pasakojimas apie žmogų ir kūrėją.
Antanas Ingelevičius gimė 1892 m. Gikonių dvare, Biržų apskrityje, Kvetkų valsčiuje, visai netoli Latvijos. Tėvai buvo dvarininkai, būsimasis fotografas dar turėjo 5 brolius ir seseris, vienas brolių – garsus tarpukario karininkas Vladas Ingelevičius, padėjęs pagrindus karo medicinai Lietuvoje, o su broliu Antanu abu įkūrė pirmąją Lietuvoje vegetarų draugiją.
Antanas mokėsi Peterburge, nors kol kas dar nepavyko išsiaiškinti, ką konkrečiai. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo kariuomenėje, tikėtina, lenkų dalinių gretose, buvo patekęs į nelaisvę. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, atvyko į Kauną, tai liudija Kauno regioniniame valstybės archyve išlikusi paso išdavimo kortelė. Čia sukūrė šeimą – 1923 m. vedė Olgą Albertiną Karnauskaitę, susilaukė dviejų sūnų. Šeimą ir bičiulius A. Ingelevičius fotografavo ypač jautriai. Jų portretai charakteringi, persmelkti intymios nuotaikos, subtilūs.
Ingelevičius fiksuodamas miestą siekė išryškinti žmogų, o fotografuodamas asmenį gebėjo išskleisti erdvę aplink jį.
A. Ingelevičiaus kūrybinis žvilgsnis buvo imlus detalėms, atskleidžiantis charakteringus portreto, kompozicijos bruožus. Tai ypač akivaizdu bičiulių dailininkų Petro Rimšos, Vlado Didžioko portretuose, gyvastingai užfiksuotose „Vilkolakio“ teatro, kuriam ir pats priklausė, repeticijų, spektaklių, bohemiškų pasilinksminimų akimirkose. Fiksuodamas autoportretą, pats drįso improvizuoti, įsijausti į vaidybišką nuotaiką. Ne be reikalo parodos kuratorių komanda A. Ingelevičių šmaikščiai pavadino pirmosios profesionalios asmenukės autoriumi.
Antrasis pasaulinis karas nutraukė aktyvią kūrybą, išsklaidė šeimą. Žmona Olga Albertina su jaunesniuoju sūnumi pasitraukė į JAV. Antanas liko Lietuvoje, manoma, laukdamas žinių apie į kariuomenę paimtą vyresnįjį sūnų. Mirė A. Ingelevičius Vilniuje, 1947 m. kovo 11 d.
Pirmasis fotografavo Čiurlionio kūrybą
2022 m. paroda Vilniuje jau įrašė A. Ingelevičių į Lietuvos fotografijos ir tarpukario kūrėjų istoriją. Buvo tik laiko klausimas, kada paroda pasieks Kauną. Nuo šių metų liepos mėnesio Kauno paveikslų galerijoje fotografo darbai vieši savo kūrybos mieste.
Parodą „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ perkeliant į Kauną, ekspozicija buvo papildyta Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus eksponatais.
Čiurlionio muziejus ypač reikšmingas A. Ingelevičiaus kaip fotografo biografijai. Būtent jam pirmam buvo patikėta nufotografuoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. 1924–1929 m. jis dirbo samdomu fotografu Čiurlionio galerijoje. 1927 m. 50 vienetų numeruotų egzempliorių tiražu išleistas albumas „Dvylika M. K. Čiurlionio paveikslų „Zodijako ženklai“ su autoriniais A. Ingelevičiaus fotografijų atspaudais.
Stebina ir įkvepia
Tai, kaip A. Ingelevičius per objektyvą gebėjo matyti savo miestą, stebina ir įkvepia. Žmogaus ir miesto sankirtas fotografas įžvelgdavo gyvastingose, tačiau nefasadinėse vietose. Jautria kūrėjo akimi matė skirtumus, kontrastus, detales. Aplankius parodos ekspoziciją susidaro įspūdis, kad fotografas fiksuodamas miestą siekė išryškinti žmogų, o fotografuodamas asmenį gebėjo išskleisti erdvę aplink jį.
A. Ingelevičiaus fotografijų paroda – tai situacija, kurioje susitinka ir susikalba meno kritikai, fotografijos profesionalai ir galerijos lankytojai. Ir jie visi sutaria: A. Ingelevičiaus fotografija – nuostabus meno kūrinys.
Paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ Kauno paveikslų galerijoje veiks iki spalio 22 d. o norinčius dar giliau pažinti šį menininką ir jo darbus kviečiame į paskaitas:
Spalio 5 d. 17 val. „Vilkolakis“ – kūrybingi menininkų žaidimai dar tik pradedančiame modernėti Kaune“ (teatro režisierius ir pedagogas prof. Gytis Padegimas);
Spalio 12 d. 17 val. „Tarpukario Kauno bohema Antano Ingelevičiaus fotografijose“ (Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė);
Spalio 19 d. 17 val. „Miesto fotografinių tyrinėjimų apžvalga ir asmeninė patirtis“ (fotografas doc. Gintaras Česonis).
