Maironio lietuvių literatūros muziejus, bendradarbiaudamas su Čekijos ambasada Lietuvoje ir Prahos miesto muziejumi, 2021 m. mini čekų rašytojo Jaroslavo Hašeko romano „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ jubiliejų – 100-metį nuo pirmojo kūrinio leidimo – ir kviečia į ypatingą parodą.
Šis romanas – rašytojo kūrybos viršūnė, o kareivio Šveiko personažas populiarus iki šių dienų. Šaipydamasis iš absurdiškos kariuomenės struktūros, tragiškiausius momentus nušviesdamas skaidria ironija, J. Hašekas sukūrė vieną pirmųjų antikarinių knygų pasaulyje.
Šveiko personažas gimė jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 1911 m. J. Hašekas įsteigė satyrinę politinę Lėto progreso partiją. Jos nariams „Vinohradų“ aludėje kilo idėja sukurti pjesę kabaretui. Pirmoji, kurią parašė J. Hašekas, buvo pavadinta „Tvirtovė“, joje pasirodė darbštus, bet kvailokas imperatoriaus Karolio IV tarnas Josefas Šveikas, bandantis užvaldyti Monfalcone tvirtovę. Jau tada jis vykdė kiekvieną – net kvailiausią įsakymą.
Išliko istorija, kad kartą Žižkovo užeigoje „U Pánků“ Hašekas pareiškė: „Aš pats išleisiu Šveiką ir niekam jo neatiduosiu“. Kartu su anarchistu Františeku Saueriu jie gavo paskolą iš fotografo Vaclavo Čermako, kuriam įteigė, kad iš literatūros galima uždirbti daug pinigų. Taip 1921 m. kovo mėn. Neuberto spaustuvėje Prahoje buvo išleistas pirmasis brošiūrinis „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ tomas – tai 32 humoristinio romano puslapiai apie „kvailą“ kareivį.
Po kiek laiko Čermakas pradėjo abejoti projektu, todėl Hašekas ir Saueris vieni leido „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ brošiūras. Jie susitiko su dailininku Josefu Lada, kuris nupiešė viršelio dizainą, taikliai pagavo austrų kareivio, kuris „be baimės užsikuria pypkę, pilant kulkų ir granatų lietui“, portretą. Kai kurie knygų leidėjai atsisakė pardavinėti „Šveiką“. Emilis Weinfurteris teigė: „Mes nedirbame su tokia vulgaria literatūra, kuria siekiama ugdyti ligotų ir nesąžiningų asmenų tautą, nenorime teršti savo įmonės vardo.“
Pusmetį trukusi mėgėjiška romano leidyba netrukus baigėsi ir ją perėmė garsi leidykla. Tačiau pats rašytojas romano sėkmę patirs tik paskutiniais savo gyvenimo metais, nors knyga gerai buvo parduodama, statomi spektakliai, planuojamas filmas. 1921 m. birželio pabaigoje buvo išleistas atskiras tomas „Fone“, vėliau dar trys tomai: „Fronte“, „Garsusis pralaimėjimas“, „Garsiojo pralaimėjimo tęsinys“. Jo palydovas Františekas Saueris manė, kad būtų gerai rašytoją perkelti į kaimą, kur jis turėtų ramybę.
Taigi 1921 m. rudenį Hašekas paliko Prahą ir apsigyveno po gotikinės Lipnicės pilies griuvėsiais pietryčių Bohemijoje. „Aš dabar gyvenu aludėje, man nieko geriau negalėjo nutikti“, – rašė Hašekas iš Lipnicės. Ten 1922 m. birželį jis nusipirko ir suremontavo nedidelį namą, kur norėjo įsirengti darbo kabinetą, kurio niekada gyvenime neturėjo. Deja, ilgai nesidžiaugė savu stogu virš galvos – naujame name gyveno mažiau nei tris mėnesius. Dėmėtoji šiltinė ir ankstesnio gyvenimo būdo pasekmės viską nulėmė. Paskutinėmis dienomis jis sunkiai judėjo, todėl gulėdamas diktavo Šveiką raštininkui. 1922 m., Naujųjų metų išvakarėse, jis dar rašė, tačiau po trijų dienų mirė.
Jaroslavo Hašeko romanas išverstas į 58 pasaulio kalbas. Lietuvių kalba nepilnas kūrinys pasirodė 1932 m., visas buvo publikuotas 1956 m. Romaną 2000 m. dar kartą išvertė poetas ir vertėjas Almis Grybauskas, kuriam skirtas apdovanojimas už geriausią metų vertimą.
Ką muziejaus lankytojas ras parodoje? Pirmiausia norime pristatyti beveik visus lietuviškus Hašeko Šveiko romano leidimus, įskaitant pirmąjį nepilną 1932 m. vertimą. Ilgą laiką šio vertimo autorius buvo nežinomas. Kai kurių tyrinėtojų teigimu, tai galėjo būti tarpukario žurnalistas bei vertėjas iš čekų ir slovakų kalbų – Pranas Dovalga, kuris 1941 m. buvo nužudytas Prahoje už antinacinę veiklą.
Parodos lankytojai pamatys vaizdo pokalbį su vertėju, poetu ir bohemistu Almiu Grybausku apie Šveiko vertimą, Hašeko romano svarbą Europos literatūros kontekste.
Parodoje negalėjome pamiršti rašytojo Jaroslavo Hašeko asmeninio gyvenimo, kuriam skirta didelė parodos dalis. Pamatysime keletą jo asmeninių nuotraukų, kurias muziejui paskolino Nacionalinis čekų literatūros archyvas, kelias Hašeko rankraščio „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ 1921 m. kopijas.
Taip pat pateikiama pirmojo brošiūrinio „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ leidimo kopija. Kadangi Šveiko romanas neabejotinai siejamas su čekų dailininko Josefo Lados iliustracijomis, nemažą parodos dalį puošia Lados piešiniai. Šių piešinių kopijas maloniai paskolino Josefo Lados anūkas. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – bendradarbiavimas su Prahos miesto muziejumi, nes lankytojas gali pamatyti įvairių kino bei teatro plakatų, programų kopijų, pradedant 1920-aisiais iki šių dienų, ir taip suvokti Šveiko romano įtaką čekų kultūrai XX ir XXI amžiuje.
Nuoširdžiai kviečiame į parodą ne tik Čekijos kultūros draugus, bet ir kokybiškos humoristinės literatūros mylėtojus.
Parodos autoriai: kuratorius Jindrich Čeladin ir dailininkė Inga Zamulskienė.
