Muziejaus trečiadienis. „Rūmų istorijas“ pasitinkant

Prieš ketverius metus, kai Istorinėje Prezidentūroje buvo atidaroma Lietuvos valstybės šimtmečiui skirta paroda, 2022-ieji, Kauno – Europos kultūros sostinės metai, atrodė kaip miražas ir per šviesmečius nutolęs įvykis. Bet štai jau po dviejų savaičių pakviesime lankytojus įžengti į naują Europos kultūros sostinės metams skirtą ekspoziciją „Rūmų istorijos“. 

Mintis plačiau pažvelgti į paveldo objektą, kuriame dabar veikia Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, užsimezgė prieš gerą dešimtmetį, vienai Šveicarijoje gyvenančiai lietuvei nusistebėjus, kodėl, turėdami tokią turtingą ir įdomią pastato istoriją, mes koncentruojamės vos į du jos dešimtmečius. O kur kiti jūsų rezidentai – gubernatoriai, vokiečių didikai, imperatoriai ir imperatoriškųjų šeimų nariai – jie visi gyveno ar viešėjo šiame name dar iki Nepriklausomos Lietuvos prezidentų?! Kalbėkite ne tik apie savo valstybingumą, bet ir apie istorines sąsajas su visa Europa ar net pasauliu! 

Kaip tikri muziejininkai šią mintį brandinome ilgai. Sudarėme veiksmų planą: pirmiausia tyrinėjame, tada tyrinėjimus įgarsiname, o galiausiai savo tyrinėjimams suteikiame vaizdą. 2019 metais pasirodė kolektyvinė mokslinė monografija „Prezidento rūmai Kaune“ (autorių kolektyvas: Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Ingrida Jakubavičienė, Renata Mikalajūnaitė, Justina Minelgaitė-Plentienė, Marija Navickaitė, Raimonda Rickevičienė), kurioje pateikti pastato, jo gyventojų ir aplinkos moksliniai tyrinėjimai bei to meto apžvalgos nuo pat Kauno gubernijos įsteigimo 1843 metais iki šių dienų. 

2020 metais šių mokslinių tyrinėjimų pagrindu sukurtas nuotolinis audiogidas rumuistorijos.lt, kuris leidžia iš bet kurio pasaulio kampelio pasinerti į įdomius istorinius pasakojimus, pateiktus lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis. Negirdintieji ir nematantieji taip pat gali rasti jiems pritaikytus pasakojimus.

Ir galiausiai 2021 metų pabaigoje pastato istorinių tyrinėjimų duomenys įgauna fizinį kūną – pirmame istorinių rūmų aukšte bus atidaroma ekspozicija „Rūmų istorijos“. 

Muziejininkai kviečia – pamatyk, išgirsk, paliesk ir užuosk paskutinių dviejų šimtmečių istoriją naujoje ekspozicijoje! Skamba drąsiai, o ar visos užmačios pavyko – lankytojai galės užsukti ir įsitikinti patys po gruodžio 15 dienos. 

Nuolatiniai Istorinės Prezidentūros lankytojai bus gerokai nustebinti – Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpis sutelpa į nedidelį kambarėlį – taip net ir fizinė erdvė šioje ekspozicijoje veikia kaip nuoroda į kiekvieno laikmečio apimtį bendroje chronologinėje skalėje. Kauno gubernijos ir Mokytojų namų erdvės didžiausios, atitinka septynis ir penkis dešimtmečius sąsajų su šiuo pastatu.

Fizinį kiekvieno laikmečio pojūtį kuria ir specialūs laiko portalai, kurie tiek savo forma, tiek garsu atkartoja pasienio barjero įspūdį tarp skirtingų imperijų ir istorinių pastato laikotarpių. Nuo Lietuvos teritorijoje karaliavusių imperijų valstybinių simbolių iki cirkuliavusios valiutos perkamosios galios – ekspozicijoje stengiamasi, kad lankytojas susidarytų kuo išsamesnį kiekvieno istorinio laikotarpio vaizdinį. 

Garsas parodoje tarnauja ne tik pasakojimo įtaigumui sustiprinti, šioje ekspozicijoje garsas skirtas ir žmonėms, kurie mato silpnai arba visiškai nemato. QR kodai skirti išgirsti trumpus pasakojimus apie pristatomą laikotarpį, o prie liečiamų eksponatų kopijų galima pasiklausyti audiovizualinio įgarsinimo, skirto „pamatyti“ daiktus fiziškai jų nematant. Tokiu būdu nematantys žmonės galės „pamatyti“ visus tris tarpukario prezidentus – Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį ir Kazį Grinių, ekspozicijoje stovės muziejaus sodelyje esančių prezidentų skulptūrų 3D kopijos. 

„Pamatyti“ didžiąją gubernatoriaus rūmų salę nematantieji galės žymios dailininkės ekspresionistės Marianos Veriovkinos akimis. Jiems pateikiama rūmuose pas brolį, gubernatorių Piotrą Veriovkiną, viešėjusios dailininkės paveikslo „Damos juodais drabužiais“ taktilinė versija bei audiovizualinis įgarsinimas. 

Audiencijų salės frizo juostos fragmentas – dar vienas autentiškas eksponatas, kurį liesdamas lakesnės vaizduotės lankytojas galės pajusti visą paletę emocijų: gubernatoriaus rūmų didybę ir puošnumą, prezidento rūmų oficialių ceremonijų rimtį, sovietmečio namų valdytojų pasirinkimą nevargti ir atsisakyti yrančios puošmenos ir galiausiai – nepriklausomybę atgavusios Lietuvos restauratorių neviltį, suradus frizo juostą pastato palėpėje ir konstatavus, kad ji, deja, nerestauruotina.

Apie prieš du dešimtmečius įvykusį pastato restauravimą ir muziejaus įsteigimą pasakojama ekspozicijos pradžioje. Lankytojai sužinos, kokios su šia vieta susijusios vizijos buvo įgyvendintos, o kurios liko tik popieriuje. Dėl vienos vizijos buvo sulaužyta daug iečių ir sudaužyta kauniečių vilčių, tačiau visų paslapčių neišduosime, kviečiame užsukti ir patiems išsiaiškinti. 

Sunkieji, karo metų okupacijų pastato istorijos laikotarpiai nebus labai patogūs, neleis atsipalaiduoti ir užsibūti gana suspaustoje ir savo turiniu dusinančioje aplinkoje. Todėl ir nacių Lietuvoje kurtas propagandines kronikas lankytojas žiūrės ne patogiai įsitaisęs ant sofos, o tik pro nedidelę skylutę, primenančią kalėjimo durų angą. Tiesa, ilgojo sovietmečio laikotarpiu Mokytojų namuose veikiančioje bibliotekoje lankytojas galės prisėsti ant autentiškų ir šiandien vėl labai madingų Valerijos Cukermanienės sukurto dizaino foteliukų, pasklaidyti to meto spaudą ar sovietiniams mokytojams skirtą lektūrą.

Eksponatai šioje ekspozicijoje pasakoja dvi persipinančias istorijas – pastato ir laikmečio. Gubernijos l laikotarpio eksponatų daugiausia. Gubernatoriaus rūmuose tarnavę baldai ir sienas puošę paveikslai bei Rusijos imperatorių portretai liudija to meto rūmų prabangą ir oficialų statusą. Visiška priešingybė – nacių laikotarpis pastate, kuris šykščiai dokumentuotas, o apie kokius nors artefaktus nėra net kalbos, todėl ekspozicijoje rodomi eksponatai iliustruoja laikotarpį, o ne pastato istoriją.

Dar viena muziejaus nuolatiniams lankytojams neįprasta naujovė – pasakojimo konstravimo būdas. Pirmą kartą atsisakyta nuoseklių tekstų, pasakojimas kuriamas pasitelkiant grafinius sprendimus ir komikso stilistiką. Ekspozicijos kuratorių idėjas ir norą atsisakyti ilgų tekstinių blokų labai sėkmingai suvaldė ir įgyvendino parodos dizaineris. Ekspozicijos pasakojime taip pat pilna personažų iš skirtingų kultūrų, kurie atskleidžia daugiakultūrę mūsų istoriją. 

Pasirūpinome, kad iš ekspozicijos lankytojas neišeitų tuščiomis rankomis. Mėgstantiems suvenyrus, bet nemėgstantiems jų pirkti, sukūrėme žaidimą. Jį žaidžiant bus ne tik apžiūrėta ekspozicija, bet ir susirinktas suvenyras. Mokiniams šioje ekspozicijoje parengtos net keturios interaktyvios edukacinės programos. Patiems vyriausiems skirtos programos ypač azartiškos ir reikalaujančios komandinio susitelkimo, tad jas siūlysime išbandyti ir suaugusiesiems. 

Ekspozicija dvikalbė (lietuvių ir anglų kalbomis), o ją lydintis nuotolinis audiogidas rumuistorijos.lt prabyla ir kitomis rūmų gyventojų kalbomis – rusų bei vokiečių. Su šia ekspozicija Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune yra pasiruošusi sutikti ir nustebinti visus Kauno – Europos kultūros sostinės metų svečius.

Ekspozicija parengta vykdant 3 projektus: „Naujos ekspozicijos įrengimas: „Nesvarbių“ istorijų ir naujų auditorijų prisijaukinimas“ (Lietuvos kultūros taryba), „Nesvarbių istorijų ir naujų auditorijų prisijaukinimas“ (VšĮ „Kaunas 2022“) ir „E-gidas, G-gidas ir A-gidas: nepasakotos istorijos, kultūros prieinamumas ir naujos auditorijos“ (VšĮ „Kaunas 2022“).

Projektus vykdo Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. Partneriai – VšĮ „Kaunas 2022“, BĮ Lietuvos aklųjų biblioteka ir VšĮ Kauno įvairių tautų kultūrų centras. Projektus finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektų vadovė – Renata Mikalajūnaitė. Ekspozicijos kuratorės – Renata Mikalajūnaitė, Ingrida Jakubavičienė ir Marija Navickaitė. Ekspozicijos dizaineris – Andrejus Repovas. Ekspozicijoje panaudoti eksponatai, archyvinė medžiaga iš daugybės Lietuvos archyvų, atminties institucijų, bibliotekų ir privačių asmenų.