Žurnalo archyvas

Muziejaus trečiadienis. Pokalbis apie kitaip atsiskleidžiantį Čiurlionį

19 kovo, 2025, Ugnė Basevičiūtė / Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus | Muziejaus trečiadienis, Naujienos

2025 m. Lietuva ir pasaulis mini Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Šią ypatingą progą Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pasitinka su tarptautine paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. 35-eri menininko gyvenimo metai kaip jūros bangos blaškė Čiurlionį po Europą ir formavo jo meninį suvokimą. Vis dėlto ištikimas lietuviškai kilmei Čiurlionis nebijojo eksperimentuoti, savo tradicinius kūrinių motyvus: laivelį, saulę, paukščius, perkeldamas į naują, netikėtą kontekstą.

Kaip atrodė Čiurlionio kūrybinis kelias ir kokį menininką matysime parodoje, Ugnė Basevičiūtė rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ aptarė su viena parodos kuratorių Greta Katkevičiene.

„Berniukas jūros pakrantėje“, nuotrauka iš M. K. Čiurlionio fotografijų albumo „Anapa. 1905“

Gelmės

M. K. Čiurlionis savo jaunystę praleido mokydamasis muzikos Varšuvoje bei Leipcige, daug keliavo po Europą. Kokią įtaką M. K. Čiurlionio kūrybai turėjo jo studijos už Lietuvos, buvusios tuometinės Rusijos imperijos sudėtyje, ribų?

Pirmiausia svarbu nepamiršti, kodėl Čiurlionis negalėjo studijuoti Lietuvoje. Vienintelė Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga Vilniaus universitetas buvo uždarytas nuo 1832-ųjų metų. Lietuvoje jis mokėsi Plungėje – Mykolo Oginskio įsteigtoje orkestro mokykloje. Sužavėjęs M. Oginskį savo talentais, gavo lėšų studijuoti toliau: studijos Varšuvoje (Lenkija tuo metu taip pat priklausė Rusijos imperijai) bei Leipcige atvėrė Čiurlioniui platesnį kontekstą. Jo studijų draugai buvo iš įvairių šalių, vyko nuolatinės diskusijos, pasikeitimai idėjomis – tą matome ir laiškuose. Nors vaikystė, paauglystė Lietuvoje jam visuomet išliko svarbiausios, jo asmenybė ir idėjos formavosi jau tarptautiniame kontekste.

Savo laiškuose artimiesiems Čiurlionis užsimena apie kelionių metu aplankytas meno galerijas, muziejus. Kas tuo metu buvo populiaru ir dominavo meno scenoje?

Negalime tiksliai pasakyti, kuriuos darbus Čiurlionis matė parodose, tačiau laiškuose jis mini Antonijaus van Diko (Anthony Van Dyck), Rembranto (Rembrandt), Arnoldo Beklino (Arnold Böcklin), Mikelandželo darbus, iš kurių labiausiai jį žavėjo pastarasis. Žinome, kad jis matė impresionistų darbus (laiškuose rašė, kad prancūzai ne itin jį sužavėjo), didelė tikimybė, kad Varšuvoje matė ir eksponuojamus kolekcininko Felikso Jasinskio surinktus japonų Kacušikos Hokusajo (Kacušika Hokusai), Hiroshigės (Hiroshige) darbus.

Kaip pats Čiurlionis rašė laiškuose, tuometinė dailė buvo veržli, bet vis dar uždaryta rėmuose: Čiurlionis buvo vienas iš tų, kuriems pavyko nepasiduoti nustatytoms taisyklėms ir iš jų išsiveržti.

Kas, Jūsų nuomone, buvo pagrindiniai Čiurlionio įkvėpėjai, formavę jo meninį kelią?

Skaitant Čiurlionio laiškus ir kitų atsiminimus, susidaro įspūdis, kad pirmiausia jį įkvėpė gyvenimas: žvaigždės naktyje, vėjo siūbuojami medžiai, laukuose girdimos dainos, filosofų mąstymai, literatūra, naujausi moksliniai atradimai. Dėl to parodoje orientuojamės ne tik į meno kūrinius, bet turime ir Čiurlionį įkvėpusių knygų – I. Kanto, Č. Darvino, P. Simono-Laplaso traktatus ir, žinoma, K. Flamarijono knygą „Atmosfera“. Tikėtina, kad astronomo mintys įkvėpė ir didžiojo Čiurlionio paveikslo „Rex“ (1909) idėjas.

„Rex“ (1909 m.), M. K. Čiurlionis

Bangos

M. K. Čiurlionis svajojo sukurti ir „Jūratės“ operą, remdamasis Jūratės ir Kastyčio mitu. Kaip reikėtų interpretuoti šį troškimą – ar tai dar viena duoklė menininką žavėjusiai jūrai, o gal Lietuvos valstybingumo klausimo užuomazgos?

Manau, kad nėra vienareikšmiško atsakymo. XX a. Lietuva, atgimstanti iš naujo kaip moderni valstybė, sprendžia valstybės teritorijos ribų klausimą, ieško tautą jungiančių taškų. Vienas iš šių jungiančių taškų yra bendra istorija ir tautosaka, ką jautė ir Čiurlionis, teigęs, kad aukštosios kultūros menas turėtų įkvėpimo semtis iš kaimo kultūros, folkloro. Nors Jūratės mitas yra laikomas sukurtu, jis puikiai įsilieja į tautos folklorą ir veikia kaip jungianti istorija. Gana simboliška, kad šiuo metu turime tris šios istorijos baigtis – viena, kai miršta Jūratė (Čiurlionis žinojo šią versiją), viena, kai miršta Kastytis (perkurta Maironio), ir viena, kur abu lieka gyvi (R. Radzevičiaus roko operos versija). Tarsi su istorijos baigtimi galime susieti Lietuvos valstybingumo statusą.

Pačiam Čiurlioniui ši istorija buvo labai svarbi ir folklorine, ir kūrybine prasme – tai buvo pagrindinis projektas, kurį jis bandė kurti kartu su Sofija. Dažnai savo sužadėtinę, žmoną tapatindavo su Jūrate, o save – su Kastyčiu, savo gyvenimą kartu matė kaip jūrą – kartais banguojančią, kartais ramią, bet visuomet įtraukiančią ir žavinčią.

Nepaisant ankstyvos dailininko mirties, Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių gyvenime būta ir šviesių momentų, tokių kaip 1908-ųjų vasara Palangoje, kai jie abu intensyviai kūrė. Tą vasarą Čiurlionio darbų kolekciją papildė vienas žinomiausių jo tapybos ciklų „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata)“. Kaip Čiurlionio kūriniai, sukurti Palangoje, atspindi jo tuometinę vidinę būseną? Kokių meno krypčių įtaką galima įžvelgti šiuose darbuose?

Čiurlionio darbai, kurti Palangoje, yra ypač šviesūs psichologine prasme: kaip pats rašė, tie keli mėnesiai šildė jį tamsiais vakarais išvykus iš Lietuvos. 

„Sonatoje nr. 5“ galima įžvelgti ne tik Čiurlioniui būdingą simbolizmą, bet ir dalelę japonizmo, kuris buvo ypač „ant bangos“ XX a. pradžioje. Japonišką graviūrą primena paskutinis darbas – „Finale“, kurį galima lyginti su Hokusajo „Didžiąja banga iš Kanagavos“ (1831).

„Sonata Nr. 5 (Jūros sonata). Finale“ (1908 m.), M. K. Čiurlionis

Kelionė

Anksti nutrūkęs M. K. Čiurlionio gyvenimas paliko menotyrininkams tik spėliones, kaip galėjo atrodyti tolimesnė menininko kūryba. Tačiau vėlyvosios Čiurlionio tapybos darbas „Laivai“ (1909/10) galėtų būti interpretuojamas kaip užuomina į naują menininko kūrybinį etapą. Gal galėtumėte pakomentuoti, kuo ypatingas šis paveikslas?

Šis paveikslas itin skiriasi nuo brandžiosios tapybos ir, tiesą sakant, primena Čiurlionio ankstyvąją kūrybą dėl ryškių spalvų. Paveiksle pastebime spalvotus taškelius, kurie, nors gana stambūs, primena pointilistų darbus, kuria hipnotizuojantį efektą. Apie šį paveikslą neturime daug informacijos. Čiurlionis jo neaptarinėjo laiškuose, tad negalime pasakyti, ar tai buvo vienkartinis bandymas išbandyti naują stilių, ar kažkas daugiau. Tačiau panašų taškavimą matome „Tvirtovėje (Tvirtovės pasakoje)“ (1909), tik ten taškai subtilesni, susilieja į vientisą dangų, nėra tokie ryškūs, kaip „Laivuose“. Kūrinys ypatingas ir tuo, kad tai paskutinis Čiurlionio nutapytas paveikslas.

„Laivai“ (1909/10 m.), M. K. Čiurlionis

Kaip manote, kodėl Čiurlionio kūryba buvo įvertinta per vėlai?

Sustabdė tai, kad per vėlai atvyko kvietimas į Naujojo dailininkų susivienijimo parodą Miunchene, bei Lietuvos okupacija. Sovietmečiu, ypač Stalino laikotarpiu, Čiurlionio fantastinė kūryba visai nederėjo su reikalaujama realistine, pavyzdine tapyba. 1950 m. net vyko Čiurlionio teismas, kur buvo keltas klausimas, ar Čiurlionio kūryba išvis neturėtų būti uždrausta. Nors Čiurlionio kūrybą pavyko apginti, paveikslų rodymas buvo apribotas.

Kokį Čiurlionį pamatysime parodoje „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“?

Čiurlionis parodoje pristatomas kaip smalsus vizionierius, tvirtai laikomas savo šaknų, tačiau nebijantis žiūrėti į priekį, eksperimentuoti. 

Kviečiame lankytojus ateiti švęsti Čiurlionį: leisti sau pamedituoti prie kūrinių, neskubėti, praeiti pro parodą kelis kartus ir pamatyti vis kitokiu žvilgsniu. Vienaip Čiurlionio kūriniai suskamba su jo amžininkais, kitaip – su šiuolaikiniais bendraminčiais.

Paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) veiks nuo šių metų kovo 21 iki spalio 12 dienos.

Šventinis atidarymo savaitgalis vyks jau artėjantį penktadienį–sekmadienį, kviesdamas lankytojus į įkvepiančią kelionę per kosmoso ir jūros platybes. Programoje – išskirtiniai renginiai, netikėtos staigmenos bei galimybė susitikti su parodos menininkais ir kuratorėmis.

Daugiau informacijos apie renginius ir registracija: ciurlionis.lt.

Parodą globoja Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

PARODOS KURATORĖS:

Kathleen Soriano (Jungtinė Karalystė) | Greta Katkevičienė (Lietuva) | Vaiva Laukaitienė (Lietuva)

PARODOJE DALYVAUJA: 

Tate | Musee d’Orsay | Centre Pompidou | British Museum | Eesti Kunstimuuseum KUMU | Latvijas Nacionālais mākslas muzejs | Wenzel Hablik Museum | Muzeum Narodowe w Krakowie | Muzeum Uniwersytetu Jagiellońskiego Collegium Maius | Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus | Lietuvos jūrų muziejus | Lietuvos etnokosmologijos muziejus | Vilniaus universiteto muziejus | Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka | Atelier Anselm Kiefer | Katie Paterson Studio | Hauser & Wirth | Thomas Rehbein gallery | Bendana-Pinel Art Contemporain | Kuckei + Kuckei | Lietuvos meno pažinimo centras „TARTLE“ | Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos meno kolekcija

MENININKAI:

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (Lietuva) | Clara Arnheim (Vokietija) |Ira Jean Belmont (JAV) | William Blake (Jungtinė Karalystė) | John Brett (Jungtinė Karalystė) | Vija Celmins (Latvia-JAV) | Kodo Chijiiwa (Japonija) | Cecile Samain De Coene (Belgija) | Andreas Dirks (Vokietija) | Adomas Galdikas (Lietuva) | Wenzel Hablik (Vokietija) | Ichiryusai Hiroshige (Japonija) | Vytautas Ignas (Lietuva) | Gusen Yamanouchi (Japonija) | Leopold von Kalckreuth (Vokietija) | Petras Kalpokas (Lietuva) | Anselm Kiefer (Vokietija) | Jirí Kolár (Čekija) | Tania Kovats (Jungtinė Karalystė) | Šarūnas Leonavičius (Lietuva) | Natalija Luščinaitė-Krinickienė (Lietuva) | Balys Macutkevičius (Lietuva) | Konrad Mägi (Estija) | George Melies (Prancūzija) |Matas Menčinskas (Lietuva) | Otto Müller (Vokietija) | Mariele Neudecker (Vokietija) | Kristina Õllek (Estija) | Katie Paterson (Škotija) | Rūdolfs Pērle (Latvija) | Vaclovas Ratas-Rataiskis (Lietuva) | Kristjan Raud (Estija) | Albert Reich (Vokietija) | Miguel Rothschild (Vokietija / Argentina) | Ferdynand Ruszczyc (Lietuva / Lenkija) | Semiconductor (Ruth Jarman, Joe Gerhardt) (Jungtinė Karalystė) | Kajetonas Sklėrius (Lietuva) | Léon Spilliaert (Belgija) | Kazimieras Stabrauskas (Lietuva / Lenkija) | August Strindberg (Švedija) | Kazys Šimonis (Lietuva) | Emilija Škarnulytė (Lietuva) | Keith Tyson (Jungtinė Karalystė) | Leonas Urbonas (Lietuva / Australija) | Monika Žaltauskaitė Grašienė-Žaltė (Lietuva) | Antanas Žmuidzinavičius (Lietuva) | Leon Wyczółkowski (Lenkija)